Ukrainos energetikos ekspertas Mychailo Hončaras forume Lenkijoje išdėstė, į kuriuos NATO taikinius gali būti nukreiptos Rusijos diversijos.
Šiuo metu vykstanti Rusijos invazija į Ukrainą suteikia galimybę padaryti išvadą, kaip Rusija elgsis didesnio konflikto su NATO atveju, mano M.Hončaras.
Jis išskyrė potencialius NATO taikinius, į kuriuos gali būti nukreiptos Rusijos diversinės operacijos ir išpuoliai. Tarp jų – ir objektai Lietuvoje.
Taikiniai NATO valstybėse
Anot jo, Europą ir Šiaurės Ameriką jungianti transokeaninė šviesolaidinio ryšio sistema yra potencialus prioritetinis Rusijos sabotažinių veiksmų taikinys.
„Povandeniniais kabeliais perduodama daugiau kaip 95 proc. tarpžemyninių duomenų, pavyzdžiui, elektroninio pašto pranešimai, telefono skambučiai, pinigų pervedimai ir pan. Bet kokie tokių kabelių sutrikimai turės rimtų saugumo ir ekonominių pasekmių ES valstybėms narėms ir JAV“, – teigė energetikos ekspertas.
Pasak jo, antruoju taikiniu gali tapti povandeninė infrastruktūra Baltijos jūroje, kuri yra labai svarbi energijos ir informacijos mainams tarp ES šalių.
„Be šviesolaidinių kabelių, šią infrastruktūrą sudaro elektros kabeliai, atsakingi už elektros energijos perdavimą. Tai Švediją ir Lenkiją jungiantis povandeninis kabelis „SwePol“, Gotlando elektros perdavimo sistema, jungianti žemyninę Švedijos dalį ir Gotlando salą, elektros linija „Baltic Cable“, jungianti Vokietijos ir Švedijos elektros tinklus“, – vardijo M.Hončaras.
Jis mano, jog Rusija gali bandyti užgrobti Europos branduolinės energetikos objektus, kad galėtų šantažuoti ES ir NATO valstybes.
Rusija gali vykdyti sabotažo operacijas, raketų atakas ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų, naftos uostų ir povandeninių jungčių Baltijos jūros jūrų ir pakrančių zonose bombardavimą.
„Labiausiai pažeidžiami objektai yra Baltijos regione esančios branduolinės elektrinės. Pavyzdžiui, Loviisa ir Olkiluoto Suomijoje, Forsmarkas ir Oskarshamnas Švedijoje. Rumunijos Černavodės atominė elektrinė, esanti vos už 60 km nuo kranto, taip pat yra potencialus Rusijos branduolinio terorizmo taikinys Juodosios jūros regione“, – mano ekspertas.
Rusija tikriausiai atakuos Lenkijos naftos infrastruktūrą, teigė M.Hončaras.
„Potencialūs Rusijos taikiniai Lenkijoje yra Lenkijos ginkluotųjų pajėgų naftos cisternos, 19 naftos bendrovės PERN cisternų ir strateginių naftos rezervų objektai. Mažai tikėtina, kad Rusijai pavyks sunaikinti „Solino“ druskų urvuose saugomas naftos atsargas. Tačiau jei bus pažeisti jų antžeminiai įrenginiai, jie taps neveiksnūs. Septynių požeminių dujų saugyklų antžeminė infrastruktūra taip pat yra pažeidžiama Rusijos raketų ir sabotažo atakų“, – tvirtino energetikos ekspertas.
Jis mano, kad Rusija gali vykdyti sabotažo operacijas, raketų atakas ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų, naftos uostų ir povandeninių jungčių Baltijos jūros ir pakrančių zonose bombardavimą.
„Potencialūs taikiniai Baltijos jūros pietryčiuose yra stacionarusis SGD terminalas Svinouiscyje (Lenkija), plaukiojantys SGD laikymo įrenginiai Klaipėdoje (Lietuva), Paldiske (Estija) ir Ingoje (Suomija), naftos uostai ir naftos saugyklos Muugoje (Estija), Ventspilyje (Latvija), Būtingėje (Lietuva) ir Gdanske (Lenkija), naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose (Lietuva), Gdanske (Lenkija) ir Plocke (Lenkija). Rusija taip pat gali bandyti sunaikinti Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“. Be to, ji gali bandyti sunaikinti dujotiekį „Baltic Pipe“, kuriuo gamtinės dujos iš Šiaurės jūros per Daniją transportuojamos į Lenkiją“, vardijo M.Hončaras.
Jis mano, kad Rusija tikriausiai atakuos šilumines elektrines, kad sutrikdytų Europos elektros energijos tiekimo tinklo darbą. Lenkijos Belchatovo ir Kozienicų elektrinės, ypač jų aukštos įtampos (400 kV) elektros pastotės, yra potencialūs Rusijos atakų taikiniai.
Pasak eksperto, nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Rusija bando įgyti 13 požeminių dujų saugyklų, kurios sudaro Ukrainos dujų transportavimo infrastruktūrą, kontrolę. Tačiau Ukraina tam užkirto kelią. Ukraina išlaikė energetinę nepriklausomybę per 2006, 2009 ir 2014 m. vykusius „dujų karus“ su Rusija.
Tai ryškiai kontrastuoja su Rusijos pastangomis Baltarusijoje. Maskva sėkmingai pajungė šalies gamtinių dujų infrastruktūrą „Beltransgaz“, atimdama iš Baltarusijos energetinį savarankiškumą. Ji taip pat padarė Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką politiškai priklausomą nuo Rusijos.
Tuo pat metu Rusijos „Gazprom“ sulaukė didelės sėkmės Europoje, kur nutiesė gamtinių dujų vamzdynus „Nord Stream“. Be to, ji pradėjo kontroliuoti kelias Europos požemines dujų saugyklas ir tapo dominuojančia gamtinių dujų tiekėja ES.
„Išlaikyta dujų transportavimo infrastruktūros kontrolė padėjo Ukrainai išsaugoti energetinį suverenumą, kai 2014 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tai leido Ukrainai naudoti savo dujas ir kartu importuoti dujas iš Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos. Nuo 2015 m. Ukraina neperka gamtinių dujų iš Rusijos „Gazprom“, – paaiškino ekspertas.
Taikosi į infrastruktūrą
Dabar vykdydama agresyvų karą, Rusija bando sugriauti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad priverstų šalį kapituliuoti. Šiuo tikslu Rusija nuo 2022 m. vasario 24 d. užgrobia ir naikina gyvybiškai svarbius Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus.
Rusija užgrobė Zaporižios atominę elektrinę Enerhodare, kad vykdytų branduolinį šantažą prieš Ukrainą ir Vakarus. Enerhodaro energetikos kompleksą sudaro Zaporižios atominė elektrinė, didžiausia Europoje 6 GW galios elektrinė su šešiais reaktoriais, ir 3,6 GW galios Zaporižios šiluminė elektrinė. Rusams nedaug trūko, kad užgrobtų Pivdennoukrainsko atominę elektrinę su 3 GW pajėgumu ir trimis reaktoriais. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos juos atrėmė.
„Rusija sunaikino 28 naftos saugyklas beveik visuose Ukrainos regionuose. Ji sudavė raketų smūgius veikiančioms naftos perdirbimo gamykloms Kremenčiuke ir Šebelynkoje. Be to, ji sudavė smūgius jau nebeveikiančioms naftos perdirbimo gamykloms Lysyčanske ir Odesoje.
Didžiausią žalą patyrė Ukrainos šilumos energijos infrastruktūra. Ji yra labai svarbi branduolinės energijos gamybos manevringumui. Mariupolyje, Charkive, Černihive, Kremenčiuke, Lysyčanske, Svitlodarske ir Ochtyrkoje Rusija sunaikino arba smarkiai apgadino šilumines elektrines arba centralizuoto šilumos tiekimo įrenginius“, – vardijo M.Hončaras.
Rusija nesitaikė į pagrindinius Ukrainos gamtinių dujų transportavimo sistemos objektus, nes ji palaiko likutinį dujų tranzitą į Europą. Tačiau Rusijos pajėgoms pavyko užimti Novopskovo dujų kompresorių stotį. Po to Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius sustabdė dujų tranzitą dujotiekiu „Sojuz“.
Kibernetinės atakos
Nuo 2015 m. Rusija vykdo kibernetines atakas prieš svarbiausius Ukrainos elektros energijos gamybos įrenginius, siekdama sukelti šalies energetikos infrastruktūros žlugimą.
M.Hončaras: energijos ištekliai ir infrastruktūra visada vaidino svarbų vaidmenį Rusijos ekspansionistinėje politikoje.
2015 m. gruodžio 23 d. Rusija surengė pirmąją didelę kibernetinę ataką, nukreiptą prieš „Prykarpattiaoblenerho“, „Chernivtsioblenerho“ ir „Kyivoblenerho“ regioninių elektros energijos skirstymo bendrovių valdymo sistemas.
Dėl šios atakos 220 tūkst. vartotojų (1 proc. visų vartotojų) patyrė elektros energijos tiekimo sutrikimus, kurie truko nuo vienos iki šešių valandų.
2016 m. gruodžio 18 d. vėlesnė Rusijos kibernetinė ataka buvo nukreipta prieš elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Ukrenerho“ elektros perdavimo sistemos pastotę „Pivdenna“. Dėl jos sutriko automatinis valdymas, todėl Kyjivo dešiniojo kranto rajonuose beveik valandą nutrūko elektros energijos tiekimas.
„Energijos ištekliai ir infrastruktūra visada vaidino svarbų vaidmenį Rusijos ekspansionistinėje politikoje. Rusijos Federacijos energetikos strategijoje iki 2020 m., priimtoje pirmaisiais V.Putino prezidentavimo metais 2003 m., Rusija atvirai deklaravo, kad jos energijos ištekliai ir infrastruktūra yra „vidaus ir užsienio politikos priemonės“.
Rusijos politinis elitas visada siekė pajungti ES ir Rytų Europos energetikos infrastruktūrą. Daugelį metų jie vadovavosi principu: „Kas valdo vamzdynus arba vidurupius, tas valdo ir aukštupius bei žemupius“. Todėl Rusija daugiausia dėmesio skyrė Europos dujų rinkų kontrolei įtvirtinti per daugybę su „Gazprom“ susijusių bendrovių, kurios įsigijo Europos dujų bendrovių ir skirstomųjų tinklų akcijų“, – paaiškino energetikos ekspertas.
Buvęs NATO energetinio saugumo centro vadovas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas 15min teigė manantis, kad ši analizė gana kokybiška. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad sąraše turbūt turėtų atsidurti ir šiemet veikti pradėjusi dujų jungtis GIPL tarp Lietuvos ir Lenkijos.
