Aljanse, kuris veikia bendro sutarimo principu, Turkijos vadovas jau turi savotiško išsišokėlio reputaciją.
2009 metais jis blokavo siūlymą naujuoju NATO vadovu paskirti Danijos atstovą, skųsdamasis, kad ši šalis pernelyg tolerantiška pranašo Mahometo karikatūroms ir per daug simpatizuoja Turkijoje veikiantiems „kurdų teroristams“.
Prireikė valandų valandas trukusių Vakarų lyderių įkalbinėjimų ir tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos asmeniškai duoto pažado, kad NATO į kokias nors aukšto rango pareigas paskirs turką, kad R.T.Erdoganas liktų patenkintas.
Nutrūkus Turkijos ir Izraelio santykiams, R.T.Erdoganas šešerius metus neleido Aljansui bendradarbiauti su žydų valstybe.
Dar po kelerių metų R.T.Erdoganas ne vieną mėnesį vilkino NATO planą stiprinti Rytų Europos šalis prieš Rusiją, vėl prikišdamas kurdų kovotojų klausimą ir reikalaudamas, kad aljansas paskelbtų Sirijoje veikiančius kurdus teroristais.
