ES ir NATO skaldymu pastaruoju metu užsiimantis Kremlius sulaukė dovanos, bet Maskva nori išlošti kuo daugiau – ir Graikijos finansinių sunkumų, ir juos suvaldyti bandančių europiečių nepasitenkinimo.
Rytą po referendumo Graikijos premjeras Aleksis Cipras puolė skambinti Vladimirui Putinui. JAV prezidentui Barackui Obamai jis paskambino tik po paros. Tiesa, puikūs Atėnų ir Maskvos ryšiai jau nėra naujiena. Pirmasis A.Cipro, kaip premjero, skambutis buvo Rusijos ambasadoriui, ne kolegoms iš ES ir NATO.
Nepaisant to, kad Graikiją valdanti A.Cipro „Syriza“ partija laikoma radikalios kairės atstovais, jie puikiai sutaria su šovinistišku, bet taip pat antiamerikietišku ir NATO nekenčiančiu Kremliumi.
Politikos užkulisiuose kalbama, kad „Syriza“ ne tik dažnai konsultuodavosi su tokiais Kremliaus ideologais kaip Aleksandras Duginas, kuriantis neofašistinį Rusijos įvaizdį, bet ir priėmė dosnią finansinę paramą.
Kalbos apie tai, kad NATO narė Graikija klimpsta į vis artimesnius santykius su Rusija, tampa nebe spekuliatyviomis diskusijomis, o tikrove.
„Graikams narystė aljanse tampa tik formalumu“, – susirūpinęs kalbėjo vienas iš NATO atstovų, teigdamas, kad aljanso būstinėje Briuselyje į graikų atstovus krypsta vis daugiau nepasitikėjimo žvilgsnių.
„Graikams narystė aljanse tampa tik formalumu“, – susirūpinęs kalbėjo vienas iš NATO atstovų, teigdamas, kad aljanso būstinėje Briuselyje į graikų atstovus krypsta vis daugiau nepasitikėjimo žvilgsnių.
Baiminamasi, kad Kremlius gali pasinaudoti draugyste su Graikija ir atkurti savo informacinius kanalus NATO. Tokioms baimėms pretekstą duoda ir faktas, kad Kremlius dar Šaltojo karo laikais naudojosi Graikija kaip žaidimų aikštele, o buvęs KGB agentas V.Putinas puikiai žino tokios veiklos būdus.
Vakarų žvalgybos pareigūnai jau siunčia signalus, kad po „Syrizos“ atėjimo į valdžią Rusijos diplomatinės tarnybos priedanga besinaudojančių veikėjų Atėnuose padaugėjo. Graikijos politikų susitikimai su Rusijos GRU (karinės žvalgybos) atstovais tapo vieša paslaptimi.
„Syriza“ net nebando slėpti simpatijų V.Putino valdymo metodams, o partijos deleguotas Graikijos gynybos ministras Panos Kammenos po vizito į Maskvą praėjusį rudenį pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp Atėnų geopolitinių studijų instituto ir Rusijos strateginių studijų instituto.
Šio instituto vadovas – karjerą KGB baigęs generolas leitenantas Leonidas Rešetnikovas. Oficialiai šis institutas veikia kaip nevyriausybinė organizacija, tačiau Kremlius vis dar bendradarbiauja su juo kaip su Rusijos užsienio žvalgybos strategijos dalimi.
Kremliaus užkulisiuose puikiausiai žinoma, kad L.Rešetnikovas – V.Putinui artimas asmuo, kuris rūpinasi šnipinėjimu užsienio valstybėse. Buvęs atsidavęs komunistas tapo ištikimu naujo režimo žmogumi.
Kremliaus užkulisiuose puikiausiai žinoma, kad L.Rešetnikovas – V.Putinui artimas asmuo, kuris rūpinasi šnipinėjimu užsienio valstybėse. Buvęs atsidavęs komunistas tapo ištikimu naujo režimo žmogumi.
L.Rešetnikovas dažnai vyksta į Serbiją ir Graikiją, puikiai moka šių šalių kalbas ir savo kelionių metu vietos spaudai pasakoja apie „Vakarų valstybių klaidas ir negeroves“.
L.Rešetnikovo vadovaujamame centre lankėsi ir pats A.Cipras, taip sukeldamas paradoksalią situaciją, kai NATO ir ES valstybės vadovui leidžiama pamatyti Rusijos užsienio žvalgybos darbą.
„Dabartiniai Atėnų vyriausybės teiginiai atrodo lyg parašyti Rusijos žvalgybos pareigūnų“, – sakė vienas Europos valstybės žvalgybos pareigūnas. „Mes visada turėjome abejonių dėl graikų, bet dabar reikalai tokie, kad rodosi, jog Rusija vadovauja visam paradui“, – darė išvadą jis.
Kalbos apie Rusijos pinigų ir politikos įtaką Atėnuose nėra paslaptis ir NATO generaliniame štabe. „Jie tik techniškai tėra mūsų pusėje“, – teigė vienas CŽV (Centrinės žvalgybos valdybos) pareigūnas, primindamas, kad dar 1975 metais Atėnuose buvo nužudytas JAV agentas Richardas Welchas.
Atėnai niekada neskuba ieškoti žudikų. Panašiai buvo ir 1988 metais, kai Graikijoje buvo užpultas JAV karinio jūrų laivyno atašė, kapitonas Billas Nordeenas. JAV žvalgyba to niekada neatleido ir dabar jos įtarumas dar didesnis.
„Grįžome į pradinę stadiją. Dabar mes nepasitikime graikais, o jie nenori pasitikėti mumis. Dar blogiau, kad šio žaidimo viduryje stovi pats Putinas“, – kalbėjo CŽV agentas.
