„Turbūt buvau naivus, – pripažįsta JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas. – Maniau, kad galėsime tiesiog siųsti karius, nes šios šalys priklauso NATO ir ES. Bet Gynybos ministerijos neatsako už sienas“.
Šią savaitę Varšuvoje per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai aptars, kaip kartu reaguoti į Rusijos agresiją ir, kaip manoma, paskelbs, kad trijose Baltijose šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti keturi sąjungininkų batalionai – iš viso per 4 tūkst. karių.
Aišku, Rusija iki šių metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje planuoja suformuoti dvi naujas divizijas, o šias sudaro 10-20 tūkst. karių, tad 4 tūkst. NATO karių rusų greičiausiai neatbaidytų.
Karių perkėlimui per Europą reikalingi leidimai – prie kiekvienos sienos.
Kaip teigia buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Ianas Brzezinskis, Aljansui Baltijos šalyse greičiausiai reiktų brigados. Tik toks karių skaičius atgrasytų Rusiją.
Galiausiai jei būtų užpulta Aljansui priklausanti šalis, o pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį kitos narės privalėtų jai padėti, vadai turėtų skubiai perkelti į konflikto zoną daug karių iš skirtingų žemyno kampų.
Štai čia ir prasideda komplikacijos. Mat karių perkėlimui per Europą reikalingi leidimai – prie kiekvienos sienos.
Planams vilčių neužtenka
„Per Šaltąjį karą turėjome gana gerus planus, kaip greitai judėti per valstybes. Bet iki 2014 metų NATO viršūnių susitikimo Velse tokių pat planų neturėjome naujosioms NATO narėms, – „Foreign Affairs“ teigė vienas Aljanso pareigūnas. – Po Krymo aneksijos išsiuntėme klausimus dėl sienų kirtimo tvarkos visoms šalims narėms, ir atsakymai išgąsdino.
Kai kuriose šalyse dėl leidimo NATO daliniams kirsti sieną reikėjo kviesti parlamento posėdžius, o viena narė pranešė: „Mūsų teritorijoje gali būti tik 1,6 tūkst. karių“. Tai reiškė, kad mes negalėtume veikti toje šalyje“.
Tiesa, per beveik dvejus metus padaryta gana įspūdinga pažanga. NATO patrigubino karių skaičių savo Greitojo reagavimo pajėgose – iki 40 tūkst. Šios pajėgos bent teoriškai gali būti atsiųstos į bet kurią Aljanso šalį.
Be to, visos NATO šalys sutiko išankstiniu dokumentų tvarkymu – karine „žaliosios kortos“ versija pajėgoms ir karinei įrangai.
Bet, kaip teigia Aljanso pareigūnas, „kai kurioms šalims nereikia perspėjimo dėl karių perkėlimo, kitoms reikalingos keturios ar penkios dienos“. NATO rytiniame sparne visi leidimai šiuo metu būtų gauti per penkias dienas ar mažiau. Tiesa, vienai šaliai esą reiktų daugiau laiko. Kuriai – neatskleidžiama.
Tad nors B.Hodgesas ir kiti NATO vadai Europoje žino, kaip greitai gali judėti jų kariai, jie kol kas negali pasakyti, kiek užtruks sienų kirtimas – penkias dienas? Dvi dienas? Valandas?
„Vienas NATO šalies Rytų Europoje pareigūnas man pasakė: „Viliuosi, kad leidimą jums kirsti sieną gausime greitai“. Tačiau neįmanoma planuoti remiantis viltimis“, – pastebėjo B.Hodgesas.
Svarbios pratybos „Brilliant Jump“
Tiesa, NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado komanda turi nuolatinį leidimą veikti Lenkijos ir Baltijos šalių oro erdvėje. Be to, beveik visos Aljanso šalys pagal savo įstatymus jau gali priimti NATO ypač greito reagavimo pajėgas (VJTF), kurias sudaro 5 tūkst. karių.
Gegužę 2,5 tūkst. VJTF karių dalyvavo pratybose „Brilliant Jump“, kuriose ypatingas dėmesys buvo skiriamas logistikai – kaip persikelti iš Ispanijos į Lenkiją per keturias dienas.
Apie VJTF įkūrimą paskelbta 2014 metais Velse, o šios pajėgos veikia rotacijos principu ir neturi nuolatinių namų. Karinės krizės atveju spėriausi VJTF daliniai konflikto zoną pasieks per 48 valandas.
Gegužę 2,5 tūkst. VJTF karių dalyvavo pratybose „Brilliant Jump“, kuriose ypatingas dėmesys buvo skiriamas logistikai – kaip persikelti iš Ispanijos į Lenkiją per keturias dienas.
Manevras pavyko, tačiau ar pavyks, kai reikės perkelti daugiau pajėgų ir kirsti daugiau naujųjų NATO narių sienų? Bent jau Estija stengiasi palengvinti procesą.
„Gegužės pabaigoje per susitikimą su kolegomis Latvijoje ir Lietuvoje aptarėme būdus, kaip pagreitinti ir palengvinti sąjungininkų pajėgų judėjimą Baltijos šalyse, – „Foreign Afairs“ teigė Estijos gynybos ministras Hannesas Hanso. – Sutarėme supaprastinti procedūras.
Estija jau supaprastino protokolus dėl leidimų į šalį patekti sąjungininkų kariniam sausumos ir oro transportui“.
Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis irgi nusiteikęs optimistiškai. Jo teigimu, NATO pajėgos netrukus galės būti ypač greitai dislokuotos regione, be to, Latvijoje specialių leidimų nereikia nei NATO aviacijai, nei karo laivams.
Taikos meto biurokratizmas
Vis dėlto NATO vadovai nori dar didesnės pažangos – visoje Europoje – ir ragina pasiremti ES pavyzdžiu įkuriant savotišką karinę Šengeno zoną.
1996 metais sudaryta Šengeno sutartis leidžia ją pasirašiusių šalių piliečiams laisvai, be asmens dokumentų, kirsti šių valstybių sienas. JAV sausumos pajėgų Europoje vadas B.Hodgesas norėtų tokios pat sistemos, skirtos kariams ir karinei technikai.
Į susitikimus amerikietis pastaraisiais mėnesiais vežiojasi diagramą, kurioje parodyta, kad net 9 iš 28 NATO šalių, tarp jų – Lenkija ir Turkija, reikalauja, jog apie atvykstančias NATO pajėgas būtų pranešta net prieš 15 metų.
O galiojant karinei Šengeno sutarčiai, Aljanso šalys ir įranga galėtų kirsti NATO sienas taip, kaip Bendrijos sienas kerta beveik visų ES šalių piliečiai – be jokių specialių leidimų.
Nemažai karinių vadų ir analitikų teigia, kad biurokratizmas taikos metu kenkia ruošimuisi neeilinėms situacijoms.
Žinoma, jei kiltų karas, nors tai ir menkai tikėtina, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Curtis Scaparrotti ir kiti NATO vadai tikrai galės perkelti karius į bet kurią NATO šalį.
Tačiau nemažai karinių vadų ir analitikų teigia, kad biurokratizmas taikos metu kenkia ruošimuisi neeilinėms situacijoms, o tai savo ruožtu paveikia atgrasymo strategiją.
„Tik reguliariomis pratybomis, per kurias perkeliama daug karių ir karinės įrangos, įmanoma iki minimumo sumažinti karą neišvengiamai lydinčią logistinę sumaištį“, – teigė I.Brzezinskis.
B.Hodgesas taikliai pastebi, kad karinės Šengeno erdvės neegzistavimas Vakaruose suteikia Rusijai pranašumą.
„Rusai gali greitai perkelti savo karius pačioje Rusijoje. Mus kiekvieną kartą nustebina netikėtos Rusijos karinės pratybos, bet mes jų taip pat nustebinti negalime“, – pabrėžė JAV sausumos pajėgų Europoje vadas.
