NATO atstovas spaudai Derekas Chappellas agentūrai sakė, kad kariai naktį atvyko į Palėje, 20 km į rytus nuo Sarajevo, esančius namus ir keletą valandų juos krėtė.
„Turime priežasčių manyti, kad Karadžičiaus ir Mladičiaus keliai susikerta... mes norėjome pasikalbėti su Karadžičiaus šeimos nariais dėl jų ryšio su Mladičių remiančiomis organizacijomis“, – sakė D.Chappellas.
„Tai buvo labai naudinga operacija“, – pridūrė atstovas, bet nepanoro atskleisti daugiau detalių.
Anksčiau, kai prieš keturis mėnesius Belgrade buvo suimtas R.Karadžičius, Bosnijoje dislokuoti NATO kariškiai dažnai rengdavo reidus į jo giminaičių namus Palėje, tokiu būdu darydami spaudimą tinklui, kuris, pasak kariškių, padėdavęs R.Karadžičiui vengti teisingumo.
„Ši operacija yra prieš Karadžičiaus šeimą, norima ir toliau daryti mums spaudimą, netiesiogiai siekiama sutrukdyti Karadžičiaus gynybai Hagos (JT karo nusikaltimų) tribunole. Akivaizdu, kad jie gali daryti ką panorėję“, – agentūrai pareiškė R.Karadžičiaus dukra Sonja.
„Jie mūsų klausinėjo apie Mladičių ir Hadžičių, nors aišku, kad mes nepalaikome su jais jokio ryšio, kaip ir su tėvu“, – pridūrė Sonja.
Jungtinių Tautų (JT) tribunolas buvusiai Jugoslavijai Hagoje Bosnijos serbų armijos vado R.Mladičiaus ieško nuo 1992–1995 m. Bosnijos karo pabaigos.
Hagos tribunolas, be R.Mladičiaus, dar ieško Gorano Hadžičiaus, kuris, kaip manoma, slapstosiSerbijoje.
Tuo tarpu Belgrade buvęs Hagos teismo pirmininkas Fausto Pocaras vylėsi, kad R.Mladičius ir G.Hadžičius bus netrukus suimti arba vis tiek turės stoti prieš teismą Hagoje, nepaisant to, kad tribunolo darbą ruošiamasi nutraukti 2011 metais.
„Tikiuosi, vietos teisėsaugininkams netrukus pavyks sučiupti abu kaltinamuosius“, – sakė F.Pocaras regioninėje konferencijoje apie karo nusikaltimus.
„Jei abu pabėgėliai, deja, nebus suimti iki tribunolo uždarymo, nesvarbu, kad ir kokia būtų jo data, esu įsitikinęs, kad juos reikia teisti Hagoje“, – sakė jis žurnalistams.
R.Mladičius ir R.Karadžičius kaltinami didžiausiais nusikaltimais, įvykdytais Europoje po Antrojo pasaulinio karo buvusioje Jugoslavijoje. Tai maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų žudynės Srebrenicoje 1995 metų liepą ir Sarajevo apgultis, kai žuvo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.
R.Karadičius jau laukia teismo pradžios Hagoje.
