NATO kuria savo robotų kariuomenę: vienas jų jau stovi Latvijoje

Pasak Latvijos gynybos ministro Andrio Sprūdo, šis įrenginys kol kas naudojamas „ribotu mastu“, tačiau dabar Aljansas pareiškė norą, kad jis sklandžiai veiktų „gilesniu lygmeniu“.

„The Times“ nurodė, kad taip siekiama, jog būtų galima koordinuoti ir kartu veikti daugeliui robotizuotų sistemų – robotams ant žemės, dronams danguje, kuriuos kariškiai kontroliuotų toli nuo fronto linijos.

„Ukrainoje kuriama šiuolaikinio karo ateitis. Norint įveikti Rusijos grėsmę, labai svarbu išlaikyti technologinį pranašumą. Noriu pabrėžti, kad svarbu neatsilikti“, – įvertino Estijos ministras pirmininkas Kristenas Mihalas.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos Latvijoje

Jo nuomone, ankstesni NATO gynybiniai įsipareigojimai buvo „nepakankami“ ir galėjo „palikti mus užnugaryje“. Premjero nuomone, NATO šalys visada turėtų sau kelti naujus tikslus.

Pasak leidinio, taip pat buvo sukurta skraidanti „Javelin" tiksliųjų ginklų sistema „Beak“. Paaiškinama, kad ji paleidžia šaudmenis ir grįžta į bazę, o tai yra kur kas praktiškiau nei brangūs atakos dronai.

Taip pat buvo sukurta bepilotė antžeminė transporto priemonė, galinti nugabenti sužeistą karį į saugią vietą, ir antžeminis laivas, turintis pajėgumų patruliuoti be įgulos.

Atsižvelgiant į NATO pastangas technologijų srityje, valstybėms narėms kyla ir kitų iššūkių. Visų pirma galima Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose,

Estijos premjeras pažymėjo, kad jis, kaip ir D.Trumpas, nori, kad NATO sąjungininkės daugiau prisidėtų prie gynybos. Estija netrukus gynybai išleis 3,5 proc. savo nacionalinių pajamų, o Jungtinė Karalystė – 2,3 proc. savo BVP.

Eesti Kaitsevägi nuotr./Estijos Skautų bataliono kariai

Tuo pačiu politikas remia prezidento Volodymyro Zelenskio „pergalės planą“, kurį apibūdino kaip „patikimą“. Jo nuomone, jis suteiktų Ukrainai stipresnę poziciją ir priverstų Rusiją derėtis.

„O ne atvirkščiai. Nes, atvirai kalbant, mes pažįstame Rusiją – mandagumas jiems yra silpnybė“, – įvertino K.Mihalas.

Jis taip pat nepritarė apribojimams, kurie taikomi Ukrainos galimybėms naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš objektus Rusijos teritorijoje.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina pridūrė, kad JAV rinkimų rezultatų laukimas jau lėmė „nenuspėjamą ateitį“ per konfliktą Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Kaip ji paaiškino, sąjungininkams reikia tvirto Jungtinių Valstijų vadovavimo.

Kiek anksčiau Gynybos ministerija pristatė naują pažangų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kūrinį – robotą „Targan“. Antžeminis robotas gali gabenti iki dviejų centnerių krovinių. Priklausomai nuo poreikių, jis gali perduoti amuniciją, maistą ir įrangą.

Be to, Ukrainos gynybos ministerija kodifikavo ir leido tiekti šalyje pagamintą droną „Chaklun“. Jis gali reguliuoti artilerijos ugnį.
Žiniasklaidos pranešimais, dėl robotizuotų sistemų naudojimo daliniuose Ukrainai pavyko 30 proc. sumažinti savo ginkluotųjų pajėgų aukų skaičių.