„Visiškai palaikome Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2166-osios rezoliucijos dėl MH17 civilinio lėktuvo sudužimo ir kviečiame Rusijos Federaciją pripažinti savo atsakomybę bei visokeriopai bendradarbiauti su visomis pastangomis užtikrinti tiesą, teisingumą ir atskaitingumą“, – sakoma dokumente.
Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs „Malaysia Airlines“ laineris „Boeing 777“, kuriame buvo 298 žmonės, 2014 metų liepos 17 dieną buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Žuvo visi lėktuve buvę žmonės, daugiausia olandai. Tarp aukų yra 17 šalių piliečių.
Gegužę tarptautinių tyrėjų grupė paskelbė, kad 2014-ųjų liepą virš Donecko srities į civilinį lėktuvą paleista zenitinio komplekso „Buk“ raketa buvo atgabenta iš Rusijos karinio padalinio Kurske.
Maskva savo ruožtu neigia esanti kaip nors susijusi su šuo incidentu.
Kritikuoja dėl raketų dislokavimo Kaliningrado srityje
Pareiškime NATO lyderiai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos karinių veiksmų, įskaitant balistinių raketų „Iskander“ dislokavimą Kaliningrado srityje, keliantį grėsmę Aljanso valstybėms.
Aljansas pažymėjo, kad kalbama apie „provokuojančius karinius veiksmus, tarp jų – vykdomus prie NATO narių sienų: šiuolaikinių dvejopos paskirties raketų dislokavimo Kaliningrade, ne vieną NATO valstybių oro erdvės pažeidimą, tęsiamą karinį buvimą Kryme ir didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizaciją“.
Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliai naikinti taikinius, esančius už 50–500 kilometrų. Taigi, Kaliningrado srityje laikomi kompleksai potencialiai galėtų smogti taikiniams kaimyninėse valstybėse, NATO narėse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat pietų Švedijoje.
„Euroatlantinis saugumas tampa vis nestabilesnis ir sunkiau prognozuojamas dėl neteisėtos Krymo aneksijos ir tęsiamos destabilizacijos Rytų Ukrainoje“, – sakoma viršūnių susitikimo dokumente.
Be to, NATO atkreipė dėmesį į Rusijos „neatsakingą ir agresyvią branduolinę retoriką“ bei „iš anksto neskelbtas karines pratybas, taip pat didinamą manevrų, skirtų tobulinti su branduoliniu ginklu susijusius veiksmus, skaičių“.
Aljansas pakartojo, kad jo priešraketinės gynybos sistema nėra nukreipta prieš Rusiją.
„NATO priešraketinės gynybos sistema skirta apsiginti nuo potencialių grėsmių, kylančių už euroatlantinės zonos ribų... Daug kartų aiškinome Rusijai, kad priešraketinės gynybos sistema negali būti panaudota prieš Rusijos strateginio branduolinio atgrasymo priemones ir kad nėra ketinimų šią sistemą ateityje pertvarkyti, jog ji įgytų tokių pajėgumų“, – pažymėjo bloko lyderiai.
