Prabilo apie lenkus Ukrainoje
Tikriausiai to nenorėdama, NATO dalyvavimą paneigė ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba, neseniai išplatinusi pranešimą spaudai apie „Lenkijos pretenzijas į Vakarų Ukrainą“.
Jame cituojami tarnybos vadovo Sergejaus Naryškino žodžiai, jog turima duomenų, esą Lenkija ruošiasi perimti dalies Ukrainos teritorijos kontrolę.
Taip tariamai būtų bandoma atkartoti situaciją, kai po Pirmojo pasaulinio karo Vakarai kolektyviai pripažino Varšuvos teisę pirmiausia okupuoti dalį Ukrainos, siekiant apsaugoti gyventojus nuo bolševikų grėsmės, o vėliau šias teritorijas įtraukti į savo valstybę.
„Žvalgybos teigimu, pirmuoju „susivienijimo“ etapu turėtų tapti Lenkijos kariuomenės įžengimas į vakarines Ukrainos sritis su jų „apsaugos nuo Rusijos agresijos“ šūkiu“, – cituojamas pareigūnas.
Lenkija esą jau tariasi su JAV prezidento Joe Bideno administracija dėl operacijos detalių.
Kaip rašoma pranešime, sprendžiant iš preliminarių susitarimų, ši „misija“ vyks be Šiaurės Atlanto sutarties aljanso mandato, bet prie jos galės prisijungti valstybės, norinčios žengti tokį žingsnį.
Pastarąją frazę pacitavęs vienas „Twitter“ vartotojas pakomentavo priešingai: „Kitaip tariant, NATO pajėgos vis atviriau tęsia karinius veiksmus prieš Rusiją. Dar kartą patvirtindami savo egzistavimo tikslą – karinius veiksmus prieš Rusiją.“
Lenkija paneigė pranešimo spaudai turinį kaip dezinformaciją: „Melas apie tariamus Lenkijos planus pulti Vakarų Ukrainą kartojamas jau kelerius metus.“ Tą patį padarė ir JAV Valstybės departamentas.
Kitą dieną Rusijos žvalgyba išplatino dar vieną pranešimą spaudai, kuriame buvo paaiškinta, esą S.Naryškino žodžiai apie planus dislokuoti Lenkijos „taikos palaikymo kontingentą“ Vakarų Ukrainoje „yra ne versija, o žvalgybinė informacija, gauta iš kelių patikimų šaltinių“.
Taip pat skaitykite: Lenkijos kariai nesiruošia į Ukrainą: tai yra Rusijos propagandos sukurtas melas.
Naratyvą, kad NATO dalyvauja Ukrainos kovoje su Rusija, vis kartoja žurnalistas, rašytojas, filmų kūrėjas, „apie JAV vienpoliarinės hegemonijos pabaigą“ skelbiančio tinklalapio „Multipolarista“ įkūrėjas Benjaminas Nortonas.
Savo teiginius jis grindžia, pavyzdžiui, tuo, kad „NATO ginkluoja ir moko nacius Ukrainoje“ (čia turimas omenyje Mariupolį ginantis pulkas „Azov“), o „JAV užtvindė Rusijos kaimynę ginklais“. Apie tai B.Nortonas yra parašęs netrumpą straipsnį.
V.Putinui pasiūlė diplomatiją vietoj karo
Tiesa, kad ne vien JAV, bet ir kitos NATO narės aktyviai tiekia ginklus Ukrainai. Per mažiau nei savaitę karo pradžioje jos skyrė daugiau nei 17 tūkst. prieštankinių ginklų.
NATO savo ruožtu „griežčiausiai pasmerkė visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą – nepriklausomą, taikią ir demokratinę šalį bei artimą partnerę“. Prezidentas Vladimiras Putinas buvo paragintas nedelsiant nutraukti šį karą, be sąlygų išvesti visas savo pajėgas iš Ukrainos ir užsiimti tikrąja diplomatija.
Anot organizacijos, suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina, tvirtai įsipareigojusi laikytis demokratijos ir įstatymo viršenybės principų, yra euroatlantinio saugumo pagrindas.
NATO ir nepriklausomybę paskelbusi Ukraina santykius užmezgė dar praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje ir tai tapo viena reikšmingiausių Aljanso partnerysčių.
2014 m. prasidėjus konfliktui su Rusija, bendradarbiavimas kritinėse srityse dar suaktyvėjo, buvo stiprinami ukrainiečių gebėjimai. NATO smerkia ir neketina pripažinti Krymo aneksijos, agresyvius ir destabilizuojančius Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje ir Juodosios jūros regione.
Rusijai vasarį užpuolus Ukrainą, organizacijos narės pritarė precedento neturinčiam ribojančių priemonių paketui, įskaitant masines ir griežtas ekonomines sankcijas.
Oro erdvės iki šiol neuždarė
Kita vertus, NATO neprivalo ginti Ukrainos, nes ji nėra narė. Baiminamasi, kad, jei šalių narių kariai susidurtų su Rusijos pajėgomis, kiltų visapusis Rusijos ir Vakarų konfliktas, kuris taptų Trečiuoju pasauliniu karu.
Kaip tik dėl to Aljansas atmetė neskraidymo zonos įvedimą virš Ukrainos, nors Kyjivas aktyviai to prašė ir net siūlė būdus tai padaryti. NATO oro pajėgos, kurios tokiu atveju turėtų patruliuoti Ukrainos oro erdvėje, galėtų akis į akį susidurti su Rusijos kariais, o tai dėl galimų provokacijų galėtų tapti kibirkštimi įsiplieksti plataus masto karui su branduolinių ginklų turinčia valstybe.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock praėjusią savaitę per vizitą Kyjive pakartojo šią Aljanso poziciją ir priminė, jog kalbama apie kitas paramos Ukrainai galimybes, „visų pirma jos gebėjimui apsiginti, nesudarant galimybių NATO tapti šio karo dalyve“.
Kitaip tariant, pasak A.Baerbock, organizacija kare nedalyvauja ir stengiasi to išvengti.
Atskiros NATO narės siunčia į Ukrainą ginklus, amuniciją, medicinos reikmenis, kitą gyvybiškai svarbią karinę įrangą, teikia milijoninę finansinę paramą, siūlo humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams, atveria savo sienas pabėgėliams.
Aljanso šalys, įskaitant ir Lietuvą, Ukrainai jau teikia ginkluotę bei kitokią karinę pagalbą, kad ši galėtų gintis nuo Rusijos agresijos.
Iš pradžių buvo tiekiami tik gynybiniai ginklai. Jungtinė Karalystė ir JAV atsiuntė tūkstančius prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų, Slovakija – priešlėktuvinės gynybos sistemą S-300, galinčią numušti lėktuvus iki 400 km atstumu. JAV ir Turkija atsiuntė raketomis apginkluotų bepiločių orlaivių.
Kelios kitos NATO šalys jau siunčia sunkesnius ginklus, kad Ukraina galėtų kontratakuoti. Kaip buvo skelbiama, JAV siunčia sraigtasparnius, artileriją ir šarvuočius. Vašingtonas planuoja Ukrainai pasiūlyti 33 mlrd. dolerių dotaciją saugumo ir ekonominei pagalbai, kuri papildytų tam jau išleistus 3,7 mlrd. dolerių.
Rusija nėra patenkinta, kad NATO šalys padeda Ukrainai. Kremlius nuolat kartoja, jog iš esmės jaučia, kad kovoja ne tik su Ukraina, bet ir netiesiogiai su pačiu Aljansu.
Dar daugiau – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija turi teisę atakuoti Ukrainos teritorijoje esančius konvojus, kurie gabena ginkluotę, nes šie jau būna palikę organizacijos teritorijos ribas. Tačiau NATO vadovybė įspėjo, kad tokią ataką suprastų kaip Aljanso užpuolimą, dėl kurio Kremlius sulauktų greitos reakcijos.
Tad socialiniuose tinkluose ir kitur internete pasirodantys aiškinimai, esą NATO kariauja Ukrainoje, tik atkartoja Rusijos propagandą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
