Jo teigimu, bepiločių jūrinių dronų laivyno poreikis atsirado po to, kai šiais metais Europos vandenyse buvo pažeisti keli povandeniniai kabeliai. Po dviejų incidentų, įvykusių prieš kelias savaites, NATO aukščiausioji vadovybė svarstė galimybę sukurti sistemą, kuri leistų nuolat stebėti situaciją tiek virš vandens paviršiaus, tiek po juo.
P.Vandieu palygino šią iniciatyvą su gatvių stebėjimo kameromis, įrengiamomis rajonuose, kuriuose didesnė nusikaltimų grėsmė, kad šie būtų užfiksuojami.
„Technologijos leidžia sukurti tokią sistemą naudojant bepiločius jūrinius dronus“, – paaiškino admirolas.
Pasak jo, tokio laivyno projektas yra ankstyvoje kūrimo stadijoje. Iš pradžių sistema bus orientuota į paviršiaus stebėjimą, o vėliau bus išplėsta iki povandeninių pajėgumų. Šiai iniciatyvai pritarė ir tvirtą paramą išreiškė NATO jūrų pajėgų centrinė vadovybė (MARCOM) ir Aljanso operacinis štabas (SACEUR).
„Kol kas šis projektas neturi pavadinimo. Tiesą sakant, panašus projektas jau egzistuoja, todėl rizika yra minimali. JAV jau kelerius metus Persijos įlankoje naudoja 59-ąją operatyvinę grupę, todėl visos technologijos yra žinomos ir prieinamos. Tai daugiau prisitaikymo, o ne naujų technologijų naudojimo klausimas“, – aiškino P.Vandieu.
2021 m. įsteigta „Task Force 59“ integruoja bepilotes sistemas ir dirbtinį intelektą JAV karinio jūrų laivyno Penktajam laivynui. Sausio mėn. buvo sukurtas naujas pogrupis 59.1, kuris daugiausia dėmesio skiria pramoninių sistemų bandymams ir modernizavimui, kad būtų sustiprintas jūrų saugumas Artimųjų Rytų regione.
Pasak „Defence News“, JAV išbandė daugiau kaip 23 skirtingas bepilotes sistemas.
P.Vandieu pridūrė, kad Aljansas planuoja paleisti bepiločius jūrinius dronus iki kito NATO aukščiausiojo lygio susitikimo birželio mėnesį, kuris vyks Nyderlanduose.
„Iš pradžių aptarsime pirmuosius žingsnius, o paskui kartu su sąjungininkais ieškosime geriausio būdo projektui įgyvendinti“, – apibendrino admirolas.
Per pastarąjį mėnesį Skandinavijoje jau įvyko du incidentai, kai buvo pažeisti ryšio kabeliai.
Lapkričio 18 d. Baltijos jūroje nutrūko Suomiją ir Vokietiją jungiantis kabelis „C-Lion1“, esantis netoli Rusijos dujotiekio „Nord Stream“. Dieną prieš tai buvo pažeistas telekomunikacijų kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos.
