Dokumente, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, kalbama apie būtinybę mažinti gilėjantį atitrūkimą tarp Jungtinių Valstijų, kurios pasisako už didesnį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos tarptautinį vaidmenį, ir Europos šalių, kurios pageidauja išlaikyti Aljanso tradicinį gynybinį pobūdį.
„NATO privalo būti įvairiapusiška ir veiksminga, kad galėtų veikti toli nuo namų“, – pabrėžė buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright, kuri vadovavo šią ataskaitą rengusiai ekspertų grupei.
„Siekiant išlaikyti politinę valią vykdyti operacijas už Aljanso ribų, NATO privalo užtikrinti, kad visos jos narės būtų užtikrintos dėl savo teritorijų saugumo“, – pridūrė ji.
Naujuosiuose pasiūlymuose dėl Aljanso misijos pabrėžiamas didėjantis galimų Irano balistinių raketų atakų pavojus.NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas šią ataskaitą panaudos kaip pagrindą kuriant naują strateginę koncepciją, kuri bus pateikta tvirtinti per kitą Aljanso viršūnių susitikimą, vyksiantį lapkritį Lisabonoje.
28 šalių Šiaurės Atlanto aljansas, kuris buvo įkurtas 1948 metais reaguojanti į Sovietų Sąjungos invazijos grėsmę, šiuo metu išgyvena „vidutinio amžiaus krizę“ ir, praėjus beveik 20 metų po komunistinės imperijos žlugimo, ieško, kas galėtų pateisinti jo strateginę reikšmę besikeičiančiame pasaulyje.
Ankstesnėje NATO strateginėje koncepcijoje daugiausiai dėmesio buvo skiriama taikdariškoms misijoms, tokioms kaip Bosnijoje ir Kosove. Ji buvo patvirtinta 1999 metais – pasibaigus Šaltajam karui ir prieš 2001 metų rugsėjo 11 dienos atakas Jungtinėse Valstijose, kurios privertė NATO imtis naujų misijų, tokių kaip kova su islamistais sukilėliais Afganistane.
Šis karas yra didžiausia iki šiol vykdyta NATO operacija. Afganistane šiuo metu dislokuota daugiau nei 100 tūkst. Aljanso karių, daugiausiai amerikiečių. Per tą konfliktą, kuris tebesiplečia, iš viso žuvo jau beveik 1800 NATO ir JAV vadovaujamų pajėgų karių.
„Aljansas yra įsipareigojęs sukurti Afganistaną, kuris būtų stabilus ir netaptų platforma tarptautinių teroristų veiklai“, – sakoma naujajame dokumente.
Jame taip pat nurodoma, kad NATO turėtų sutelkti dėmesį į santykių su Maskva gerinimą, nes tai savo ruožtu padėtų vykdyti Aljanso misiją Afganistane atveriant sausumos kelią atsargų gabenimui iš Europos į šią Centrinės Azijos šalį, neturinčią tiesioginio priėjimo prie jūros.
NATO ir Rusija taip pat turėtų glaudžiau bendradarbiauti kitose srityse, kur jų interesai sutampa, tokiose kaip priešraketinė gynyba, kova su terorizmu bei narkotikų kontrabanda bei jūrų kelių saugumo užtikrinimas, pabrėžė to dokumento autoriai.
Naujuosiuose pasiūlymuose dėl Aljanso misijos pabrėžiamas didėjantis galimų Irano balistinių raketų atakų pavojus.
„Priešraketinė gynyba bus veiksmingiausia, kai ji bus įgyvendinama bendromis jėgomis. Aljanso ir jo partnerių – ypač Rusijos – bendradarbiavimas labai pageidautinas“, – sakoma NATO strateginės koncepcijos projekte.
Šiame dokumente taip pat pasisakoma už tolesnį JAV taktinių branduolinių užtaisų dislokavimą Europos šalyse – dar vieną Šaltojo karo palikimą. Kai kurių Europos šalių vyriausybės paprašė tuos ginklus išgabenti, argumentuodamos kad tos pasenusios bombos nebeatlieka jokio karinio vaidmens.
„Kol egzistuoja branduoliniai ginklai, NATO turėtų palaikyti saugias ir patikimas branduolines pajėgas minimaliame lygmenyje, atsižvelgiant į vyraujančią saugumo aplinką“, – siūlo ekspertai.
