Abi šalys toliau laikosi savo pradinių pozicijų ir pradeda įtemptą diplomatijos raundą, kai netoli Ukrainos sienos Rusija yra sutelkusi 100 tūkst. karių.
Vakarai gina NATO vadinamąją „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių, tokių kaip Ukraina ir Sakartvelas, atžvilgiu, o Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad aljansas toliau nesiplės link jos teritorijų.
Rusijai sutelkus didžiules pajėgas prie ir taip iš dalies okupuotos Ukrainos, Vašingtonas buvo priverstas kalbėtis su Maskva, kad būtų galima išsklaidyti nuogąstavimus dėl visapusiškos karinės konfrontacijos.
Abi šalys trečiadienį atgaivino NATO ir Rusijos tarybos susitikimus, kurie buvo nutrūkę nuo 2019 metų. Vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas sakė, kad diskusijos truko keturias valandas.
„Tai yra savalaikė galimybė dialogui kritiniu Europos saugumui momentu. Kai įtampa didelė, dar svarbiau susėsti prie vieno stalo ir aptarti susirūpinimą mums keliančius klausimus“, – NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė pasiuntiniams susėdus derybų.
„Lemiamas momentas“
Antradienį W. ShermanNATO būstinėje iš anksto informavo sąjungininkes.
JI papasakojo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui apie savo derybas Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu, o tada susitiko su NATO narių ambasadoriais.
„Jungtinės Valstijos įsipareigojusios dirbti ranka rankon su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis, raginant deeskaluoti padėtį ir išspręsti Rusijos sukeltą saugumo krizę“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.
Po ilgiau nei septynias valandas trukusių pirmadienio derybų Ženevoje tiek Rusijos, tiek JAV pareigūnai išreiškė pasirengimą tęsti diskusijas, tačiau jokių proveržio ženklų nebuvo matyti.
Susitikime NATO būstinėje Rusijai atstovaus užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško, pavadinęs šį susitikimą „lemiamu momentu“ Rusijos ir NATO santykių srityje.
Be kitų dalykų, Maskva reikalauja konkrečios garantijos, kad Ukrainai nebus leista įstoti į NATO.
Sąjungininkės seniai laikosi pozicijos, kad dėl narystės NATO sprendžia pačios suverenios valstybės, o antradienį dar kartą pažadėjo tęsti savo atvirų durų politiką.
Jos taip pat pagrasino didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis Maskvai, jei didžiulis rusų pajėgų sutelkimas prie Ukrainos sienų ir jau okupuotame Krymo pusiasalyje virs nauja invazija.
Trečia pagal rangą JAV Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland sakė, kad „Kremlius turi pagrįsti Rusijos žmonėms, kodėl kursto potencialiai labai kruviną ir Rusijai brangų konfliktą“.
„Mes atsakysime didžiulėmis ekonominėmis priemonėmis, įskaitant anksčiau nenaudotas [priemones], ir primesime labai reikšmingą kainą Rusijos ekonomikai ir jos finansinei sistemai“, – sakė ji.
Tačiau po pirmadienio derybų, prieš kelionę į Briuselį, A.Gruško sakė, kad Rusija reikalaus Aljanso visapusiškos reakcijos į jos reikalavimus.
„Sieksime konkrečios, esminės reakcijos papunkčiui į Rusijos susitarimo dėl garantijų projektą“, – pridūrė jis.
„Abipusiai suvaržymai“
W.Sherman sakė, kad Rusija neįrodė nepulsianti Ukrainos ir nepaaiškino, kodėl prie Ukrainos sienos sutelkė apie 100 tūkst. karių.
Ji pasiūlė ribotų deeskalavimo žingsnių, įskaitant Vašingtono bei Maskvos susitarimą dėl abipusių limitų raketoms ir karinėms pratyboms.
Naujoji JAV ambasadorė NATO Julianne Smith reporteriams sakė, kad per derybas gali būti aptarti „abipusiai suvaržymai karinėms pratyboms“.
Kaip bendras trečiadienio derybų temas ji nurodė „rizikos mažinimą, skaidrumą, ginklų kontrolę ir įvairius būdus mums bendrauti vieniems su kitais“.
Nuo 2014 metų, kai Kijeve per revoliuciją buvo nuversta promaskvietiška vyriausybė, prieštaravusi šalies proeuropietiškam kursui, Rusija daro milžinišką spaudimą Ukrainai.
Tais metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, be to, pradėjo remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur konfliktas jau nusinešė per 13 tūkst. gyvybių.
