NATO šaltiniai atskleidė, kokį planą Maskva turi Suomijai ir Baltijos šalims

Jis atkreipė dėmesį, kad vyriausybės parengtame gynybos memorandume svarstoma, kad Rusija gali užpulti Suomiją, šiaurinę Norvegiją ir Baltijos šalis.

Suomijos vadovybė perspėjo, kad karas Ukrainoje tik parodė, kad Rusija pasirengusi smarkiai rizikuoti, nepaisydama nuostolių.

Tuo tarpu NATO šaltiniai leidinio žurnalistams sakė, kad Rusija jau treniruojasi pulti Suomiją ir kitas NATO rytiniame flange esančias šalis.

Plačiau skaitykite ČIA: Latvijos gynybos vadas įvertino plataus masto Rusijos puolimo tikimybę

„Iltalehti“ analizėje pateikiamas NATO Rusijos grėsmės vertinimas.

Pažymima, kad praėjusį kovą NATO gynybos aljansas repetavo 20 tūkst. karių dislokavimą šiaurės Norvegijoje ir Suomijos Laplandijoje.

Pratyboms „Nordic Response“ vadovavo JAV viceadmirolas Douglasas Perry, NATO šiaurinės vadavietės Norfolke vadas.

„Karių, laivų ir orlaivių skaičiumi ir buvimu čia demonstruojame savo gebėjimą vykdyti plataus masto operacijas, kurias, jei prireiktų, vykdytume siekdami išstumti rusų įsibrovėlius“, – po pratybų leidiniui pareiškė D.Perry.

Jis įvardijo Rusiją kaip tiesioginę grėsmę. Nors prieš kelerius metus tokie perspėjimai būtų buvę priimti keistai, nuo šių metų pradžios jų Šiaurės Europos šalys sulaukė daugybės.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos

L.Nauris priminė, kad praėjusį sausį ėmė interviu iš Švedijos gynybos pajėgų vado Micaelio Bydeno, kuris sakė, kad Švedijos gynybos pajėgos ir vyriausybė mano, jog yra tikimybė, kad artimiausiais metais Rusija užpuls Baltijos jūros regiono šalis.

„Atsakymas yra teigiamas. Mūsų žvalgybos tarnybos priėjo prie tokios išvados ir remiasi tuo, ką matėme. Per pastaruosius metus įvykiai klostėsi neigiamai. Faktai rikiuojasi į eilę“, – anksčiau pažymėjo M.Bydenas.

Spėjama, kad panašia informacija rėmėsi ir NATO pajėgų vadas D.Perry.

Pasak „Iltalehti“, tokie pareiškimai jau nebuvo susiję su tuo, kad generolai norėjo paraginti politikus didinti išlaidas gynybai – jais buvo siekiama pasakyti žmonėms, kad tiek suomiai, tiek švedai, tiek norvegai ir estai turėtų psichologiškai pasiruošti karo galimybei.

Ukrainoje Rusija parodė, kad, siekdama savo politinių tikslų, yra pasirengusi panaudoti didelio masto karinę jėgą ir prieš gyvybiškai svarbius visuomenės ir civilių gyventojų taikinius.

„Kadangi agresorė būtų Rusija, karas reikštų raketų atakas prieš civilius gyventojus“, – priduriame straipsnyje.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad „į Europą sugrįžo plataus masto, ilgalaikis ir didelio intensyvumo karas“.

NATO šaltiniai leidiniui „Iltalehti“ papasakojo, kokius išpuolius Rusija vykdo prieš Suomiją, Baltijos valstybes ir Norvegiją. Pasak jų, tikėtina, kad nusprendusi pulti šias šalis Rusija pasitelktų kelių karinių dalinių puolimą vienu metu.

Tikėtinas Rusijos planas

Šiaurėje 14-asis armijos korpusas galimai pultų Norvegijos pakrantę iš Murmansko krypties jūra, sausuma ir oru.

Į Suomijos Laplandiją rusai siųstų savo desanto pajėgas. Į Suomiją taip pat įsiveržtų Rusijos raketinės pajėgos, dislokuotos Kolos pusiasalyje.

Vertinama, kad puolime dalyvautų dešimtys tūkstančių rusų karių.

Pavyzdžiui, Laplandijoje rusai galimai bandytų greitai užimti Ivalo oro uostą. Be to, Maskva turbūt bandytų sukurti buferinę zoną šiaurinėje Laplandijos dalyje ir Norvegijos Finmarko regione, todėl kovos veiksmai persikeltų į NATO teritoriją.

Toliau į pietus Rusijos raketinės pajėgos būtų nukreiptos į pietinę Suomijos pakrantę ir pietryčių Suomiją. Už puolimą būtų atsakingas Rusijos 44-asis armijos korpusas.

„Tikslas nebūtinai būtų prasiveržimas į Suomijos gilumą, bet šiaurinės Suomijos įlankos pakrantės ir pietryčių Suomijos užėmimas. Taip rusai surištų pagrindines Suomijos gynybos pajėgas ir apsunkintų Estijos gynybos palaikymą iš Suomijos pusės“, – rašoma „Iltalehti“ analizėje.

Suomijos vyriausybės ataskaitoje nurodama, kad Rusija greičiausiai norėtų sau buferinės zonos: „Rusijos saugumo mąstymas atspindi jos siekį siekti strateginio gylio ir norą sukurti vieną buferinę zoną Europoje nuo Arkties iki Baltijos ir Juodosios jūrų iki Viduržemio jūros“.

Karinės pratybos / / USAF/Cover-Images.com

NATO šaltinių pateikti konkretūs grėsmių vertinimai padeda suprasti, kodėl Suomijos paskelbtos ataskaitos išvados yra tokios rimtos.

Remiantis NATO grėsmių vertinimu, Rusijos raketų atakos būtų nukreiptos ir į Helsinkį, pridūrė politikos analitikas L.Nurmis.

Sieks „istorinių teritorijų“?

Ne viename grėsmių vertinime nurodoma, kad pagrindinė Rusijos puolimo kryptis būtų Baltijos šalys.

Gruodžio 19 d. savo metinėje propagandinėje kalboje prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi „pakankamai pajėgų ir priemonių susigrąžinti visas savo istorines teritorijas“.

Anksčiau V.Putinas savo idealą yra apibūdinęs kaip XVII a. Rusijos imperiją. Anot šaltinių, V.Putino žodžius reikėtų suprasti pažodžiui.

Kadras iš vaizdo įrašo/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pavojus kiltų Estijai, Latvijai ir Lietuvai, taip pat pietryčių Suomijai.

Pasak NATO pareigūnų, Rusijos 6-oji armija bandytų surengti masinį šarvuočių, artilerijos ir raketų puolimą, kad įsiveržtų į Estiją ir Latviją. Puolimo tikslas būtų užimti sostines Taliną ir Rygą.

„Lietuvoje rusai pultų per Baltarusiją. Būtų siekiama sukurti sausumos jungtį tarp Rusijos Kaliningrado ir Baltarusijos. Sėkmės atveju Baltijos šalyse kovojančioms NATO pajėgoms grėstų pavojus, kad jos bus geografiškai prispaustos“, – rašo „Iltalehti“.

Kaliningrade dislokuotos raketinės pajėgos ir Rusijos Baltijos laivynas pultų Gotlando salą, kad apsunkintų Baltijos šalyse kovojančių NATO sausumos pajėgų aprūpinimą iš Švedijos.

Analizės autorius priminė, kad 2017 m. per pratybas „Zapad“ Rusija treniravosi pulti Norvegiją, Suomiją ir Baltijos šalis. Rusai neatsisakė invazijos plano, bet spėjama, kad nori jį įgyvendinti po karo Ukrainoje.

Vienas šaltinis leidiniui nurodė, kad pagal jų turimą informaciją planas tebegalioja ir rusai neatsisakė noro jį įgyvendinti.

„Mūsų, kaip NATO sąjungininkų, bendri pajėgumai rodo, kad galime atremti Rusijos puolimą. Stengiamės neleisti jiems nė įsivaizduoti, kad jiems gali pavykti užpulti Norvegiją“, – pabrėžė viceadmirolas D.Perry.

Pasak NATO šaltinių, problema ta, kad Rusijai nerūpi jos nuostoliai. Rusijos karinė vadovybė gali imtis puolamosios operacijos, net jei dėl to žūtų šimtai tūkstančių rusų karių. Tokią pačią išvadą galima rasti ir Suomijos vyriausybės ataskaitoje.

Apklaustų šaltinių nuomone, klausimas yra ne tas, ar Rusija užpuls, bet kada ji bandys pulti. Neabejojama, kad ji bandys nustebinti. Siurprizas yra Rusijos strateginės kultūros dalis, pažymėjo vienas šaltinis.

Spėjama, kad ji nebandys įžengti į NATO teritoriją, o vietoje to greičiausiai išbandys NATO 5-ojo straipsnio funkcionalumą vykdydama karinę operaciją kur nors prie Aljanso sienų.

„Shutterstock“/NATO karinės pratybos

„Nežinome, kur ir kada tai įvyks“, – apie žvalgybos analizės rezultatus pasakojo NATO šaltinis.

Kalbėdamas apie gynybos planavimą kitas šaltinis nurodė, kad iš karo Ukrainoje išmokta pamoka yra ta, kad rusams negalima leisti užimti teritorijos ar ją įtvirtinti, nes rusus išstumti labai sunku.

Suomijos ataskaitoje taip pat pabrėžiama galimybė smogti Rusijos puolamosioms formuotėms giliai Rusijos užnugaryje.

„Gebėjimas greitai smogti į tolimus taikinius yra pagrindinis atgrasymo ir gynybos elementas. Aukšta parengtis ir platus tolimojo nuotolio pajėgų pasiekiamumas padės užkirsti kelią ir apriboti užpuoliko galimybes vykdyti, vadovauti ir palaikyti operacijas“, – pabrėžė Valstybės departamentas.