NATO šalys turi įtikinamą versiją, kaip kinų laivas nupjovė Baltijos jūros kabelius

Pasak straipsnio, balkerio „Yi Peng 3“ – 225 m ilgio, 32 m pločio ir rusiškomis trąšomis pakrauto laivo įgula praėjusią savaitę tyčia nutraukė kabelius, kai jo inkaras buvo tempiamas Baltijos jūros dugnu daugiau kaip 160 km.

Šiuo metu tiriama, ar lapkričio 15 d. iš Rusijos Baltijos jūroje esančio Ust Lugos uosto išplaukusio kinams priklausančio laivo kapitonas buvo Rusijos žvalgybos paskatintas įvykdyti sabotažą.

Tai būtų naujausias išpuolis prieš Europos ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Socialinis tinklas „X“/Kabelis tarp Helsinkio ir Rostoko

„Labai mažai tikėtina, kad kapitonas nebūtų pastebėjęs, jog jo laivas numetė inkarą ir tempė jį kelias valandas, taip prarasdamas greitį ir pakeliui nupjaudamas kabelius“, – „The Wall Street Journal“ žurnalistams sakė su byla susijęs vyresnysis Europos tyrėjas.

Pasak kitų su tyrimu susipažinusių asmenų, kinų bendrovė „Ningbo Yipeng Shipping“, kuriai ir priklauso laivas, bendradarbiauja su tyrėjais ir leido sustabdyti laivą tarptautiniuose vandenyse. Tačiau bendrovė atsisakė pateikti komentarus.

Povandeniniai kabeliai buvo pažeisti Švedijos vandenyse lapkričio 17-18 d., todėl šios šalies valdžios institucijos pradėjo sabotažo tyrimą. Rusija savo ruožtu neigia padariusi pažeidimą.

Tyrėjai nustatė, kad laivas išmetė inkarą, bet liko plaukti Švedijos vandenyse lapkričio 17 d. apie 21 val. vietos laiku. Pasak dviejų su tyrimu susipažinusių asmenų, netrukus po to vilkdamas inkarą laivas nutraukė pirmąjį Švediją ir Lietuvą jungiantį kabelį.

Per tą laiką išsijungė laivo atsakiklis, žymintis jo judėjimą vadinamojoje automatinio identifikavimo sistemoje, ir tai jūrų eismo žargonu vadinama „tamsiuoju incidentu“. Tuomet laivas tęsė kelionę net ir tada, kai velkant inkarą gerokai sumažėjo greitis, rodo tyrėjų peržiūrėti palydoviniai ir kiti duomenys.

„Reuters“/„Scanpix“/Tiesiamas povandeninis kabelis iš Suomijos į Vokietiją

Tyrėjai mano, kad kitą dieną apie 3 val. nakties, įveikęs apie 178 km atstumą, „Yi Peng 3“ nutraukė antrąjį kabelį tarp Vokietijos ir Suomijos. Netrukus po to laivas pradėjo plaukti zigzagais, pakėlė inkarą ir tęsė kelionę. Pasitikti kinų laivo išvyko Danijos karinių jūrų pajėgų laivai ir privertė jo įgulą išmesti inkarą Kategato sąsiauryje, kuris jungia Baltijos ir Šiaurės jūras.

Apžiūrėjus laivo inkarą ir korpusą, nustatyta pažeidimų, atitinkančių spėjimus, kad inkaras buvo tempiamas, žurnalistams sakė pašnekovai.

„Atsižvelgiant į švelnias oro sąlygas ir nedidelį bangų aukštį, atsitiktinio inkaro tempimo tikimybė atrodo minimali“, – teigiama analitinės bendrovės „Kpler“, kuri realiuoju laiku teikia duomenis apie tarptautinę laivybą, „The Wall Street Journal" parengtoje analizėje.

Nors anksčiau tokie incidentai buvo sprendžiami konfidencialiai, praėjusią savaitę interneto kabeliams padaryta žala greitai privertė viešai įsikišti aukščiausius Europos vadovus.

Pasak su tyrimu susipažinusių asmenų, „Yi Peng 3“ įgulos kapitonas yra Kinijos pilietis, jai taip pat priklauso vienas Rusijos jūreivis. Pažymima, kad įgula kol kas nebuvo apklausta, tačiau vienas Danijos locmanas trumpam buvo įlipęs į laivą, kol jis buvo prišvartuotas Kategato sąsiauryje.

Keli Vakarų teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnai teigė nemanantys, kad Kinijos vyriausybė yra susijusi su šiuo incidentu, tačiau įtaria, kad už sabotažo slypi Rusijos žvalgybos agentūros.

„Tai absurdiški, niekuo nepagrįsti kaltinimai“, – piktinosi Kremliaus spaudos tarnyba.

Tie patys Vakarų pareigūnai, kurie rodo pirštais į Rusiją, tylėjo, kai Ukraina susprogdino „Nord Stream“ dujotiekius, sakė spaudos tarnybos atstovai, turėdami omenyje 2022 m. įvykdytą sabotažą rusiškų dujų kanale į Europą.

Kinų laivas Baltijos jūroje / MIKKEL BERG PEDERSEN / AFP

„Norėčiau dar kartą pakartoti, kad Kinija nuosekliai remia darbą su visomis šalimis, kad būtų užtikrintas tarptautinių povandeninių kabelių ir kitos infrastruktūros saugumas pagal tarptautinę teisę“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Kinijos balkerį dabar saugo nedidelė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos laivų flotilė, priklausanti Danijai, Vokietijai ir Švedijai.

Pagal tarptautinę jūrų teisę NATO laivai negali priversti „Yi Peng 3“ įplaukti į vieną iš jų uostų. Švedijos ir Vokietijos valdžios institucijos derasi su laivo savininku, kad galėtų patekti į laivą ir apklausti jo įgulą.

Vokietijos policija taip pat išsiuntė patrulinį laivą „Bamberg“ tirti vieno iš incidentų su povandeniniais dronais. Švedijos ir Danijos laivai taip pat apžiūrėjo vietas jūros dugne.

Pasak kelių Europos politikų, taip pat su tyrimu susipažinusių saugumo ir teisėsaugos pareigūnų, Europos valdžios institucijos turi elgtis atsargiai, nes yra įsipareigojusios užtikrinti laivybos laisvę ir laikytis tarptautinės teisės, kuria grindžiama pasaulinė prekyba.

„The Wall Street Journal“ priminė, kad praėjusių metų spalį Kinijoje registruotas laivas „Newnew Polar Bear“ ‚ inkaru nutraukė dujotiekį „Balticconnector" ir telekomunikacijų kabelį, jungiantį Suomiją ir Estiją. Kai kurie su tyrimu supažindinti pareigūnai teigė, kad to incidento metu Kinijos laive buvo Rusijos jūreivių.

Planuojama įsteigti karinę jūrų policiją

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misiją vykdyti.

Taip jis kalbėjo trečiadienį po Švedijoje vykstančiame Baltijos bei Šiaurės šalių atstovų susitikime nuskambėjusio Lenkijos premjero Donaldo Tusko siūlymo, atsižvelgiant į regiono šalių poreikį naujiems įrankiams ir ambicingoms priemonėms kovai su grėsmėmis, steigti „Baltijos jūros policijos misiją“.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

„Kiekviena idėja stiprinti Baltijos jūros saugumą yra sveikintina. Manau, mes būtumėme kaip Aljansas (NATO – BNS), pajėgus tai daryti“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.

Ministrui antrino ir Krašto apsaugos ministerijai vadovauti pretenduojanti socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Ji sakė sutinkanti su D.Tusko teiginiu, kad regiono šalims reikia naujų formatų, drąsesnių pozicijų saugumo Baltijos jūroje atžvilgiu.

„Pirminis vertinimas yra teigiamas. Aš manau, kad oro policija turi tam tikrą atgrasomąjį poveikį, tai ir jūros policija su NATO vėliava turėtų, manau, tam tikrą atgrasomąjį poveikį“, – BNS sakė ji.

„Jos (Baltijos ir Šiaurės šalys – BNS) turi tą pajėgumą (karinio laivyno – BNS) ir jis yra pastebimas, bet jeigu su NATO vėliava, tai tada yra daug stipriau ir geriau. Aišku, norėtųsi tada solidarumo visų sąjungininkų, ne tiktai mūsų regiono“, – kalbėjo D.Šakalienė, pabrėžusi, kad šiuo klausimu būtų galima diskutuoti ir su Jungtine Karalyste.

L.Kasčiūnas pabrėžė, jog kol kas anksti kalbėti apie policijos veikimo formas, tačiau pažymėjo, kad būtų galima koncentruotis į pagrindinius laivybos kelius, šalių, kurios kelia didžiausią riziką, laivyną.