„NATO toliau imsis visų priemonių, būtinų apsaugoti ir apginti visas Sąjungininkes, įskaitant Aljanso rytinės dalies sustiprinimą, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime. – Visuomet atsakysime į bet kokį mūsų saugumo padėties pablogėjimą.“
„NATO sąjungininkės skelbia savo pajėgų kovinę parengtį ir siunčia papildomų laivų ir naikintuvų į NATO dislokacijos vietas Rytų Europoje, stiprindamos Aljanso atgrasymo ir gynybos priemones, Rusijai toliau didinant savo karinį buvimą Ukrainoje ir aplink ją“, – nurodoma pranešime, paskelbtame Aljanso tinklalapyje.
Pastarosiomis dienomis keletas bloko šalių paskelbė virtinę sprendimų dėl savo pajėgų dabartinių arba būsimų dislokavimų. NATO pranešime pažymima, kad Danija nusprendė pasiųsti į Baltijos jūrą vieną fregatą ir perkelti į Lietuvą keturis naikintuvus F-16, sustiprinsiančius Aljanso vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją.
Ispanija savo ruožtu siunčia laivų prisidėti prie NATO karinių jūrų pajėgų ir svarsto galimybę nusiųsti naikintuvų į Bulgariją. Prancūzija nurodė esanti pasiruošusi pasiųsti pajėgų į Rumuniją kaip dalį NATO kontingento. Nyderlandai nuo balandžio siunčia į Bulgariją du modernius naikintuvus F-35 į Bulgariją, taip pat parengs vieną laivą ir sausumos dalinių dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgų operacijose.
Jungtinės Valstijos taip pat leido suprasti, kad svarsto galimybę padidinti savo karinį dalyvavimą Aljanso rytiniame sparne, sakoma NATO pranešime. Dienraštis „The New York Times“ sekmadienį pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija gali papildomai pasiųsti į Rytų Europą ir Baltijos šalis iki 5 000 amerikiečių karių.
Įtampa regione didėja, Vakarų šalims nuogąstaujant, kad Maskva, sutelkusi prie sienų su Ukraina apie 100 tūkst. karių, gali įsiveržti į šią šalį. Rusija savo ruožtu neigia planuojanti invaziją.
NATO rytinės narės paprašė užtikrinti geresnę jų apsaugą.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius per „Twitter“ parašė: „Artėjame prie taško, kai nuolatinis Rusijos ir Baltarusijos pajėgų telkimas Europoje turi būti sprendžiamas atitinkamomis NATO atsakomosiomis priemonėmis.“
„Laikas padidinti Sąjungininkų pajėgų dalyvavimą Aljanso rytiniame sparne – tiek gynybos, tiek atgrasymo priemonėmis“, – pridūrė jis.
NATO ruošiasi pateikti pasiūlymą surengti papildomų derybų su Rusija, Kremliui pateikus virtinę reikalavimų, įskaitant spaudimą užkirsti Ukrainai galimybę tapti Aljanso nare ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
Aljansas sustiprino pajėgas Baltijos šalyse, kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, ir šiuo metu svarsto galimybes dislokuoti daugiau karių Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pirmadienį pareiškė, kad šie NATO planai dar kartą įrodo, jog Aljansas kliaujasi „grasinimų ir karinio spaudimo“ retorika.
„Apie NATO kažkas gerai pasakė: „Jeigu tavo rankoje plaktukas, tai nereiškia, kad bet kokia problema yra vinis.“ NATO kalba – tai grasinimų ir karinio spaudimo kalba. Čia jokios naujienos nėra“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė pareigūnas.
„Geriausias NATO indėlis į padėties dėl Ukrainos pataisymą būtų kvietimas „partnerei“ visiškai ir nedelsiant įgyvendinti Minsko susitarimų kompleksą, taip pat iš pagrindų persvarstyti pagalbos Kijevui programas, kurios tik stiprina [Ukrainos] valdžios įsitikinimą nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš savo tautą ir kuria iliuzijas dėl konflikto karinio sprendinio galimo scenarijaus“, – kalbėjo A.Gruško.
