J.Stoltenbergas sako, kad NATO, reaguodama į Rusijos invaziją, susitarė sustiprinti savo gynybą ir perkelti 40 000 karių į savo rytinį flangą. Jis taip pat patvirtino, kad į Slovakiją, Vengriją, Bulgariją ir Rumuniją bus nusiųstos keturios naujos kovinės grupės, skelbia BBC.
Aljanso vadovas taip pat sakė, kad stiprinama kibernetinė gynyba, o NATO taip pat padės Ukrainai apsisaugoti nuo „biologinių, cheminių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“.
„Tai galėtų apimti aptikimo įrangą, apsaugą ir medicininę paramą, taip pat mokymus dėl nukenksminimo ir krizių valdymo“, – po susitikimo sakė jis žurnalistams.
Pasak jo, cheminio ginklo panaudojimas „visiškai pakeis konflikto pobūdį, tai bus šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas ir turės plataus masto pasekmių“.
Anot J.Stoltenbergo, Vladimiro Putino invazija į Ukrainą pakeitė mūsų saugumo aplinką ilgam laikui. Taip pat NATO yra pasirengusi „ilgam laikui“.
J.Stoltenbergas pabrėžė, kad visos 30 NATO sąjungininkių didina savo pačių „parengtį ir pasirengimą“.
Ketvirtadienį lyderiai susitarė Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje dislokuoti keturias naujas kovines grupes, kurias paprastai sudaro nuo 1 000 iki 1 500 karių. Dar keturios kovinės grupės jau dislokuotos Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.
„Mūsų vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas generolas Todas Woltersas aktyvavo NATO cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos elementus, o sąjungininkai dislokuoja papildomas chemines, biologines ir branduolines gynybos priemones, kad sustiprintų mūsų esamas ir naujas kovines grupes“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.
NATO šalių lyderiai ketvirtadienį pratęsė Aljanso vadovo J.Stoltenbergo įgaliojimus dar vieneriems metams, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.
