Jo prašymas nuskambėjo praėjus trims savaitėms po to, kai 38 NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariai buvo sužeisti per susidūrimus su serbų protestuotojais neramioje Kosovo šiaurėje. Šis įvykis, pasak jo, buvo didžiausias smurto protrūkis, su kuriuo šios pajėgos susidūrė nuo 2004 metų.
„Dar kartą kviečiu abi šalis vengti nenaudingos retorikos ir grįžti prie derybų stalo, nes tai yra vienintelis būdas išspręsti padėtį“, – žurnalistams KFOR būstinėje Prištinoje sakė A.M.Ristuccia.
„Reikia, kad abi pusės nedelsdamos deeskaluotų padėtį ir rastų sprendimą tik politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė italų karininkas.
Europos Sąjunga, kuri vadovauja tarptautinėms pastangoms normalizuoti Serbijos ir Kosovo santykius, paragino Serbijos prezidentą Aleksandarą Vučičių ir Kosovo ministrą pirmininką Albiną Kurti šią savaitę Briuselyje surengti derybas dėl krizės.
A.Vučičius sakė, kad tokios derybos būtų bevertės, o A.Kurti sakė, kad pirmiausia norėtų, jog Serbija paleistų tris sulaikytus Kosovo policininkus.
Policijos pareigūnų sulaikymas suteikė dramatiškumo kelias savaites trunkančiai įtampai tarp abiejų šalių dėl ginčijamų rinkimų Kosovo šiaurėje, kur gyvena daugiausia serbai.
Susidūrusi su nestabilia situacija, NATO pastiprino KFOR dar 500 Turkijos taikdarių ir pažadėjo, kad jos pajėgos tvirtai vykdys savo misiją.
Iš viso dabar dislokuota 4 500 KFOR karių – gerokai daugiau nei buvo po kelerių metų laipsniško pajėgų mažinimo.
„Esame visiškai pasiryžę įgyvendinti savo įgaliojimus“, – sakė A.M.Ristuccia.
„Tai, kad NATO atsiuntė šiuos pastiprinimus, rodo, jog esame visiškai atsidavę ir rimtai žiūrime į šią situaciją“, – pridūrė jis.
„Suinteresuoti sukelti chaosą“
KFOR vadas pridūrė, kad esama „tų, kas suinteresuoti sukelti chaosą... bet mes esame čia tam, kad to išvengtume“.
Jis pabrėžė, kad Priština ir Belgradas turi rasti būdą sugyventi.
„Niekas negali pasirinkti savo kaimynų, bet turi rasti geriausią sprendimą, kaip su jais sugyventi taikiai. Tai politinis klausimas, politinė problema“, – sakė jis.
ES pagrasino Kosovui politinėmis pasekmėmis, pavyzdžiui, sustabdyti aukšto lygio vizitus ir finansinį bendradarbiavimą, jei jis nepakeis savo pozicijos dėl ginčijamų rinkimų.
Įtampa tarp Kosovo ir Serbijos tęsiasi nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigos karo, kai NATO teko surengti karinę intervenciją prieš Belgradą.
2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau Belgradas atsisako ją pripažinti.
Kosovo serbai išlieka iš esmės lojalūs Belgradui, ypač šiaurėje, kur jie sudaro daugumą ir atmeta kiekvieną Prištinos žingsnį bandant stiprinti regiono kontrolę.
Serbija Kosovą nuo seno laiko savo dvasine ir istorine žeme, kurioje per amžius vykdavo lemiami mūšiai. Čia tebėra keletas svarbiausių Serbijos Ortodoksų Bažnyčios vienuolynų.
