„Mes jau seniai atkreipėme dėmesį, kad į žiniasklaidą patenka informacijos, jog tokie planai egzistuoja, – kalbėjo D.Rogozinas, – Pavyzdžiui, pirmoji publikacija šia tema buvo viename Lenkijos laikraščių. Dabar mes gavome per „WikiLeaks“ nutekintą informaciją, kuri patvirtina, jog tikrai tokie planai yra ir kad jie buvo rengiami dar 2010-ųjų pradžioje.“
Pasak D.Rogozino, „dabar pasauliniame tinkle yra informacijos apie tai, kas vadovavo šių planų rengimui ir ką jis numatė; tai yra, vaizdas gana aiškus ir, natūralu, tai negali nekelti mums klausimų“.
„Oficialaus NATO atstovo paaiškinimai, kad Aljanso sąjungininkių gynybos planai yra įprastas dalykas, negali patenkinti Rusijos, nes kyla klausimas: nuo ko reikia ginti Pabaltijį?“ – pažymi Rusijos atstovas.
Nei man, nei mano vadovybei ši istorija negali patikti. Ir ji, nieko kita, išskyrus apmaudą ir kitus jausmus, apie kuriuos aš nenorėčiau kalbėti, nesukelia“, – sakė Dmitrijus Rogozinas.„Juk tokiose situacijose būtinai turi būti toli gražu ne koks nors sąlyginis priešas, nes kalbama ne apie sąlyginį planą, o visiškai realų, – tęsė D.Rogozinas. – Jeigu kalbama apie tai, kad Pabaltijį ar Lenkiją gali užpulti neutralios (valstybės) Švedija ar Suomija, tai visiškai nerimta. Jeigu baltieji lokiai – tai taip pat nepriimtina.“
„Visiškai akivaizdu, jog planuose turi figūruoti Rusijos Federacija, – pabrėžė jis. – Iš „WikiLeaks“ mes gavome patvirtinimą, jog, tikrai, kalbama būtent apie Rusijos Federaciją.“
„Todėl darosi aišku, kad NATO rengiasi ginti Pabaltijį ne nuo ko nors kito, o nuo savo strateginės partnerės, jeigu tikėti Lisabonos viršūnių susitikime lapkričio 20 dieną padarytų pareiškimų rimtumu“, – nurodė D.Rogozinas.
Jis pranešė ketinąs trečiadienį prašyti NATO kolegų per Rusijos ir NATO tarybos posėdį ambasadorių lygiu patvirtinti, jog toks planas egzistuoja.
„Ir antra, ką aš norėčiau sužinoti – jeigu toks planas tikrai yra, o aš tuo neabejoju, ar rengiasi NATO peržiūrėti jį pagal tuos dokumentus, kurie buvo priimti neseniai per Rusijos ir NATO tarybos posėdį Lisabonos viršūnių susitikimo metu, kur Aljansas apibrėžė, jog jis nėra grėsmė Rusijai ir kad jis sieks strateginės partnerystės su mūsų šalimi“, – pabrėžė D.Rogozinas.
„Jeigu tai tiesa, tai mes reikalausime, kad Lisabonos viršūnių susitikimo išvados paskatintų pakeisti tuos planus, kuriuose Rusijos Federacija laikoma potencialia agresore“, – sakė jis.
„Nei man, nei mano vadovybei ši istorija negali patikti. Ir ji, nieko kita, išskyrus apmaudą ir kitus jausmus, apie kuriuos aš nenorėčiau kalbėti, nesukelia“, – sakė diplomatas.
D.Rogozino nuomone, tai nėra tik nepasitikėjimo klausimas. „Nepasitikėti pasaulinėje politikoje įprasta net tarp sąjungininkų. Esmė yra ta, kad šis informacijos nuotėkis patvirtina, jog NATO atlieka karinį planavimą prieš Rusijos Federaciją, ir tai net konkretizuojama šalių, Rusijos kaimynių, gynybos planuose“, – pažymėjo D.Rogozinas.
„Tai labiau negu keista, ypač atsižvelgus į tuos sprendimus, kurie priimti Lisabonoje“, – pridūrė jis.
„Dabar NATO būtų logiškiau nedaryti pareiškimo atstovo spaudai lygmenyje. Turbūt reikėtų paaiškinimų rimtame politiniame lygmenyje. Ir aš tikiuosi, kad šie paaiškinimai bus, pirmiausia, susiję su būtinybe peržiūrėti gana agresyvius planus atremti neva Rusijos grėsmę“, – sakė D.Rogozinas.
