Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„NATO turi įsitraukti į karą, kad Rusija nežengtų į Lietuvą“

Daug metų JAV kariuomenėje tarnavęs atsargos pulkininkas leitenantas Johnas Culpas dabar padeda Ukrainoje išminuoti rusų paliktas minas, nesprogusius sviedinius. Jis mano, kad ukrainiečiai dabar kovoja kare, kuriam prieš kelis dešimtmečius ruošėsi jis. J.Culpas interviu 15min sakė esantis įsitikinęs, kad NATO turėtų žengti į karą Ukrainoje, nes kitaip Maskva nesustos.
Johnas Culpas
Johnas Culpas / A.Daukševič nuotr.

Pirmą kartą padėti Ukrainai su išminavimo darbais į pensiją išėjęs amerikietis pulkininkas leitenantas J.Culpas išvyko balandžio pradžioje. Jis nukenksmino rusų paliktas minas, nesprogusius sviedinius Hostomelyje, Bučoje. Dabar, po trumpų atostogų su žmona Lenkijoje, ir vėl išvyko į Ukrainą ir sakosi pasiliksiantis ten iki pergalės.

„Mano žmona mane visiškai palaiko. Pati lankėsi Ukrainoje“, – sakė amerikietis.

Jis priklauso nevyriausybinei Amerikos organizacijai „Bombų technikai be sienų“. Pasak amerikiečio, tai nėra tradicinė išminuotojų organizacija – jų pagrindinis tikslas dabar yra padėti Ukrainos specialistams efektyviau atlikti savo darbą.

„Kol kas esame nedidelė grupė žmonių Ukrainoje – tik trise. Tačiau prie mūsų prisijungs daugiau žmonių. Vyksime į Dnipro apylinkes, kitus miestus“, – apie artimiausius planus kalbėjo išminuotojas.

Ukrainoje jam tenka nukenksminti tiek prieštankines minas, tiek ir numetamas iš oro, ar paslėptas. Pastarosios dažnai padedamos civilių gyvenamosiose vietose.

Asmeninio archyvo nuotr./Išminavimas Ukrainoje
Asmeninio archyvo nuotr./Išminavimas Ukrainoje

„Tokių matėme Bučoje, Irpinėje. Jos buvo pagamintos labai mėgėjiškai. Girdėjome, kad dabar rusai įgijo daugiau patirties gamindami tokias minas, be to, daro tai profesionaliau“, – kalbėjo J.Culpas.

Tačiau ukrainiečiams grėsmę kelia ne tik minos. Nemažai žalos pridaro nesprogę sviediniai.

„Maždaug 20 proc. paleidžiamų sviedinių nesprogsta dėl įvairių priežasčių. Kartais taip atsitinka dėl to, kad sviedinys pataiko į minkštą žemę ir nepakanka jėgos jį detonuoti. Dirbant su tokiais sviediniais pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jis gali būti saugiai perkeliamas, ar nukenksminti jį reikia vietoje. Be to, kai būna pamušamas, pavyzdžiui, tankas ar artilerijos sistema, jie vis dar dali turėti nesprogusių ginklų. Tai taip pat atvejai, su kuriais dirbame“, – apie savo darbo ypatumus pasakojo atsargos pulkininkas.

– Kodėl nusprendėte vykti į Ukrainą ir padėti žmonėms ten?

– Tam yra kelios priežastys. Svarbiausia turbūt tai, kad aš esu į pensiją išėjęs karininkas. Per savo tarnybos metus maniau, kad man teks kariauti su rusais. Buvome tam treniruojami, ruošiami ir manėme, kad tai įvyks. Tačiau neįvyko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?