Leidinio šaltinių teigimu, išvis NATO vadavietėje Briuselyje dirbo 90 rusų kilmės žmonių, lygiai pusės jų paslaugų dabar atsisakyta įtariant, kad jie dirbo Rusijos užsienio žvalgybai.
Tuo tarpu Maskva tikina, kad Briuselyje išvis buvo akreditavusi vos 37 pareigūnus. Kitas NATO šalies narės diplomatas tvirtina, kad NATO vadavietėje dirbo 61 Rusijos pilietis.
Manoma, kad išsiųstų infiltruotų agentų pagrindinis tikslas buvo gauti kuo tikslesnę informaciją apie NATO rengiamus Europos gynimo nuo V.Putino planus.
Tokių priemonių imtasi praėjus trims mėnesiams po to, kai karininkai įspėjo Didžiąją Britaniją prasidedant naujam Šaltajam karui su Rusija, kurios kariniai laivai ir lėktuvai vis dažniau tikrina Europos pasirengimą gintis.
Delegacija sumažinta iki 30 žmonių
Netrukus po įtariamų agentų išsiuntimo praėjusį mėnesį NATO ėmėsi dar vienos apsaugos priemonės ir nusprendė ne NATO narių delegacijas Briuselio vadavietėje sumažinti iki 30 žmonių grupės.
Vienintelė valstybė, kurios delegaciją šis sprendimas sumažins, yra Rusija. Vienas aukštas pareigas užimantis NATO pareigūnas patvirtino, kad, be šios priemonės, dar numatyta, kad nuo šiol nelydimi NATO patalpose galės vaikščioti tik keturi Rusijos atstovai: Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško, jo pavaduotojas, sekretorius ir vairuotojas.
Interviu „The Guardian“ NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paneigė, kad sprendimas dėl delegacijų sumažinimo priimtas specialiai Rusijai.
Tačiau jis pripažino, kad jokia kita NATO partnerė, išskyrus Rusiją, NATO vadavietėje neturėjo didesnės nei 30 žmonių delegacijos.
„30 žmonių lubos yra ganėtinai aukštos ir jos nustatytos visoms delegacijoms. Jos nėra taikomos vienai išskirtinei delegacijai ar vienai išskirtinei šaliai“, – sakė jis.
Glaudžiau bendraus su kariuomene
Be to, J.Stoltenbergas tvirtino, kad po to, kai Rusija daugelyje sričių sustabdė bendradarbiavimą su NATO, 30 žmonių delegacija yra daugiau nei pakankama.
Tačiau NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad padidėjus Rusijos kariniam aktyvumui, o ypač padažnėjus jos karinių lėktuvų ir laivų judėjimui NATO pasienyje, būtina atnaujinti tiesioginius karinius kontaktus su Rusijos kariuomene.
„Svarbu turėti tiesioginį kariuomenės su kariuomene kontaktą, kad, jei įvyktų kas nors neįprasta, galima būti išsiaiškinti nesusipratimus ir išvengti nekontroliuojamų situacijų. Mes peržiūrime vidines procedūras, kad užtikrintume, kad viskas veikia nepertraukiamai visą parą“, – „The Guardian“ teigė J.Stoltenbergas.