„Norime Aljanso, kuris būtų pasirengęs ir galėtų atremti XXI amžiaus iššūkius“, – prasidedant susitikimui antradienį pažymėjo NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Pasak jo, būtina pasimokyti iš turėtų pamokų, „kad liktume stiprūs ir vieningi“.
 |
| nato.int nuotr./Andersas Foghas Rasmussenas |
Rusijos ministro Sergejaus Šoigu debiutas
NATO-Rusijos tarybos posėdis kelia didelį susidomėjimą, nes jis taps S.Šoigu debiutu – ministrai ir kiti NATO atstovai su juo oficialiai susitiks pirmą kartą. Gynybos ministru generolas, buvęs nepaprastųjų situacijų ministras, trumpai – Maskvos apskrities gubernatorius ir vienas iš partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininkų buvo paskirtas pernai lapkritį.
Kaip antradienį, prasidedant renginiui, pažymėjo A.F.Rasmussenas, susitikimas su S.Šoigu bus „gera galimybė pažiūrėti į praktinį bendradarbiavimą“, kuris sėkmingai vyksta tokiose srityje, kaip kova su terorizmu ir parama Afganistano pajėgoms. Kartu esą bus gera galimybė aptarti klausimus, kuriais nėra sutarimo su rusais, pavyzdžiui, dėl priešraketinės gynybos.
 |
| gazeta.ru nuotr./Sergejus Šoigu |
NATO-Rusijos tarybos posėdyje trečiadienį daugiausia žadama tartis, kaip stiprinti „teigiamą praktinį bendradarbiavimą karinėje ir gynybos srityse“. Ministrai taip pat diskutuos apie aktualius tarptautinio saugumo reikalus, pavyzdžiui, konfliktą Sirijoje.
Ministrų susitikimo išvakarėse su žurnalistais bendravusi NATO atstovė spaudai Oana Lungescu pažymėjo, kad Aljansas norėtų daugiau skaidrumo santykiuose su Rusija. Šis klausimas turėtų iškilti per posėdį. Taip ji komentavo rugsėjį vykusias Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad 2013“, surengtas netoli Baltijos šalių sienų.
„Ar galėtų būti daugiau skaidrumo? Taip, galėtų. (…) Tikėčiausi, kad skaidrumas bus aptariamas ministrų susitikime, ypač po to, kai matėme didžiules pratybas „Zapad 2013“, – pažymėjo NATO atstovė.
NATO pareigūnai anksčiau vylėsi, kad šios pratybos nebus susietos su lapkričio pradžioje Lenkijoje ir Baltijos šalyse vyksiančiomis pratybomis „Steadfast Jazz 2013“. Rusijai buvo pasiūlyta į jas atsiųsti savo stebėtojų, tokio paties skaidrumo tikintis ir iš jos pusės. Nors Aljanso atstovai buvo pakviesti stebėti „Zapad 2013“, esą ne visa reikiama informacija buvo pateikta.
Šios pratybos vyko Baltarusijos ir Rusijos vakarų karinės apygardos teritorijose bei Baltijos ir Barenco jūrų akvatorijose. Iš anksto buvo skelbta, kad manevruose dalyvaus apie 13 tūkst. kariškių, bet Lietuvos atstovai įsitikinę, kad jų galėjo būti kelis kartus daugiau, mat Rusijos pateikti oficialūs skaičiai esą kelia abejonių.
Skaidrumas bus viena iš posėdžio temų, prognozavo jam besirengiantys Lietuvos pareigūnai. „Iš Rusijos tikimės abipusiai atviros diskusijos“, – teigė jie.
Lietuvos pareigūnai apie NATO-Rusijos tarybos posėdį: „Iš Rusijos tikimės abipusiai atviros diskusijos.“
Su žurnalistais bendravę kiti NATO pareigūnai, komentuodami prieš keletą metų Rusijos pradėtą karinių pajėgų reformą, pažymėjo, kad „dabar jie pergyvena labai skausmingą procesą, stiprindami savo gebėjimus“. Kai kurios kitoms valstybėms po SSRS subyrėjimo gynybos srityje esą irgi krito į duobę.
„Įvairios NATO šalys gali skirtingai vertinti, kas vyksta Rusijoje“, pripažino Aljanso atstovai, bet kartu jie patikino, jog faktas, kad Rusija didina savo pajėgumus, savaime neturėtų būti vertinama kaip grėsmė. „Per artimiausius 10 metų nematyti didelės konvencinės grėsmės iš Rusijos, nors nedidelė gali kilti“, – kalbėjo NATO pareigūnai.
Planuos naują misiją Afganistane
Susitikime bus diskutuojama apie kibernetinį saugumą – ministrai svarstys, kokiomis aplinkybėmis ir priemonėmis NATO galėtų teikti pagalbą šalims narėms kibernetinių krizių atveju, kitų gebėjimų stiprinimą, pernai inicijuotus išmaniosios gynybos projektus, Aljanso reformas ir bendras pratybas.
Daug dėmesio sulauks NATO vaidmuo Afganistane po 2014 metų, kai žadama išvesti didžiumą užsienio karių. Pasibaigus šiai misijai, Aljansas ketina nuo kovinių veiksmų pereiti prie afganistaniečių saugumo pajėgų rengimo, mokymo, švietimo ir, esant reikalui, pagalbos teikimo. Dar didesnė diskusija šiuo klausimu vyks kitąmet rudenį Jungtinėje Karalystėje suplanuotame NATO viršūnių susitikime.
Ministrai aptars vadinamąją Sąveikių pajėgų iniciatyvą (Connected Forces Initiative, CFI), kuria siekiama išlaikyti NATO valstybių pajėgų gebėjimus veikti kartu mažėjant operacijos Afganistane tempui, organizuojant didelio masto ir matomumo lauko pratybas.
2003-iaisiais prasidėjusioje NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force, ISAF) misijoje dalyvavo 49 valstybės (įskaitant 21 Aljanso partnerę). Afganistane dislokuota per 80 tūkst. karių, dar veikia 11 Provincijos atkūrimo grupių, kurios daugiausia užsiima humanitarine pagalba ir rekonstrukcija. Nacionalinių saugumo pajėgų – kariuomenės ir policijos – dydis esą jau pasiekė 350 tūkst. žmonių.
Briuselyje numatytas NATO ministrų susitikimas su visų ISAF misijoje dalyvaujančių šalių atstovais pažangai apmokant Afganistano nacionalines saugumo pajėgas ir atsakomybės už saugumą afganistaniečiams perdavimui įvertinti. Jame taip pat turėtų dalyvauti Europos Sąjungos įgaliotinė užsienio politikai Catherine Ashton, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Afganistane Janas Kubišas ir šios šalies gynybos ministras Bismillah Khanas Mohammadi.
NATO ministrai taip pat ketina pritarti, kad, Libijos premjero prašymu, būtų konsultuojamos kuriamos šios šalies gynybos institucijos. Tam bus suburta nedidelė patarėjų komanda.
