Maskva užsiminė galinti nebesipriešinti NATO priešraketinės gynybos skydo objektų dislokavimui postkomunistinėse Rytų Europos šalyse, jeigu Aljansas prisiims teisines garantijas, jog ši sistema nebus nukreipta prieš Rusiją.
„Daugiausiai žadantis kelis į didesnį pasitikėjimą – tai daugiau diskusijų, daugiau politinių debatų ir apsikeitimų (nuomonėmis), o ne sudėtingos teisinės formuluotės, dėl kurių būtų sudėtinga susitarti ir jas ratifikuoti 29 šalims (NATO narėms ir Rusijai)“, – A.F.Rasmussenas sakė duodamas interviu, kurį antradienį paskelbė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
A.F.Rasmussenas šiuos komentarus išsakė prieš trečiadienį vyksiantį Rusijos ir NATO tarybos susitikimą Briuselyje, kuriame Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas tikriausiai mėgins įtikinti kolegas iš Vakarų šalių pasirašyti teisiškai įpareigojančią bendradarbiavimo sutartį.
Maskva pageidauja gauti išsamios informacijos apie kuriamą priešraketinės gynybos sistemą: reikalaujama, kad bendradarbiavimo sutartyje būtų nurodytas raketų gaudytuvų didžiausias skaičių ir tipai, jų greitis, taip pat gaudytuvų ir radarų dislokacijos vietos, pirmadienį pranešė Rusijos verslo dienraštis „Kommersant“.
NATO ir Maskva siekė proveržio abipusiuose santykiuose nuo pernai Lisabonoje vykusio Aljanso viršūnių ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimo, kuriame buvo mėginama įveikti daugelį metų tvyrojusį priešiškumą.
Tačiau NATO atmetė D.Medvedevo pasiūlymą padalyti Europą į partnerių atsakomybės už saugumo užtikrinimą sektorius, o A.F.Rasmussenas sakė, kad abiejų šio dialogo pusių sistemos turi likti atskiros.
NATO vadovas dar kartą pabrėžė, kad abu pusės neturėtų siekti sujungti savo sistemų.
„Priežastis paprasta – NATO negali pasitelkti (Aljansui) nepriklausančių šalių įgyvendinant jos narių prisiimtus kolektyvinės gynybos įsipareigojimus“, – jis sakė „Interfax“.
Tačiau A.F.Rasmussenas tvirtino, kad Aljanso plėtra į Rytus nekelia pavojaus Rusijos interesams, sakydamas, jog „pats šis procesas buvo naudingas euroatlantiniam saugumui, taip pat Rusijos Federacijai“.
Pirmadienį Rusijos ir NATO naikintuvai pradėjo precedento neturinčias bendras pratybas, kuriose mokomasi veikti kartu atremiant teroro atakas, panašias į 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolius prieš Jungtines Valstijas.
