Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO. Visos 30 šalių narių turi sutikti, kad abi Skandinavijos kaimynės būtų priimtos į didžiausią pasaulyje saugumo organizaciją.
Tačiau Ankara šį procesą stabdo. Turkijos vyriausybė nori, kad Suomija ir Švedija susidorotų su grupuotėmis, kurias ji laiko teroristinėmis organizacijomis, ir išduotų jai asmenis, įtariamus su terorizmu susijusiais nusikaltimais. Praėjusį mėnesį Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Švedija neatsižvelgė į jo šaliai susirūpinimą keliančius klausimus.
-
K.Budrys: Vilniuje sieksime susitarti, kad NATO šalys gynybai skirtų bent 2 proc. BVP
-
Buvęs NATO vadovas: Europa pernelyg naiviai vertina Kinijos grasinimus Taivanui
-
Premjeras: Švedija negali įvykdyti kai kurių Turkijos reikalavimų dėl jos stojimo į NATO
-
NATO vadovas: Švedija padarė viską, ko reikia, kad įstotų į Aljansą
-
NATO ir ES žada stiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją
„Esu įsitikinęs, kad stojimo procesas bus užbaigtas ir kad visos NATO sąjungininkės ratifikuos stojimo protokolus savo parlamentuose. Tai pasakytina ir apie Turkiją“, – Aljanso būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.
J.Stoltenbergas sakė, kad narystės procesas paprastai užtrunka ne vienerius metus, tačiau liepos mėnesį visos 30 narių pakvietė Suomiją ir Švediją prisijungti ir pasirašė jų stojimo protokolus. Nuo to laiko 28 šalys patvirtino šį žingsnį pagal savo nacionalines procedūras. To dar nepadarė tik Turkija ir Vengrija.
„Kol kas tai yra greičiausias stojimo procesas šiuolaikinėje NATO istorijoje“, – sakė J.Stoltenbergas.
Jis taip pat sumenkino bet kokią riziką, kad Suomija ir Švedija gali būti užpultos ar patirti spaudimą dėl mėginimo prisijungti prie karinio aljanso, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos ir kiti sąjungininkai abiem šalims pasiūlė dvišales „saugumo garantijas“, kol jos taps visateisėmis narėmis.
„Neįsivaizduojama, kad Suomija ir Švedija susidurtų su kokia nors karine grėsme, o NATO į tai nereaguotų“, – sakė J.Stoltenbergas.
Praėjusį mėnesį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Švedija „net neįpusėjo“ vykdyti savo įsipareigojimų Ankarai. Jo pastabos nuskambėjo po to, kai Švedijos teismas nusprendė neišduoti Turkijos valdžios institucijų ieškomo žurnalisto dėl įtariamų sąsajų su 2016 metais nepavykusiu perversmu šioje šalyje.
Tačiau Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad jo šalis įvykdė savo įsipareigojimus ir kad dabar sprendimą „priima Turkija“. Turkija kol kas viešai nereagavo į jo pastabas.
