Taip jis kalbėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo kandidatu į viceprezidentus pasirinko pagalbos tiekimo Kyjivui skeptiką.
„Europos sąjungininkai ir Kanada, žinoma, gali padaryti daugiau, tačiau nepaprastai svarbu, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiktų paramą Ukrainai“, – duodamas interviu Jungtinėje Karalystėje vykstančio Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo kuluaruose naujienų agentūrai AFP sakė J. Stoltenbergas.
„Tai turi būti bendros Šiaurės Amerikos ir Europos pastangos, o Jungtinės Valstijos yra didžiausia sąjungininkė. Todėl tikiuosi, kad jos ir toliau rems Ukrainą“, – teigė J. Stoltenbergas.
D. Trumpas, kuris lapkritį vyksiančiuose rinkimuose mes iššūkį prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), šią savaitę, savo kandidatu į viceprezidentus pasirinkdamas J. D. Vance'ą (Dž. D. Vansą), sukėlė nerimą visoje Europoje
J. D. Vance'as buvo vienas aršiausiai besipriešinusių dėl 61 mlrd. dolerių (55,9 mlrd. eurų) naujos karinės pagalbos Ukrainai patvirtinimo. Anksčiau šiemet respublikonų įstatymų leidėjai ją kelis mėnesius stabdė – tuo metu Rusija pasiekė laimėjimų mūšio lauke.
J. Stoltenbergas primygtinai tvirtino, kad „Jungtinių Valstijų saugumo interesas yra remti Ukrainą“.
„Galima [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino pergalė Ukrainoje bus ne tik tragedija ukrainiečiams, bet ir padarys pasaulį dar pavojingesnį ir pažeidžiamesnį“, – sakė jis.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos.
Tačiau J. D. Vance'as ir kiti D. Trumpo sąjungininkai Kongrese teigia, kad Vašingtonas negali tęsti finansavimo neribotą laiką, o D. Trumpo pergalė lapkritį sukeltų abejonių dėl būsimos JAV pagalbos Ukrainai.
Respublikonų lyderis yra sakęs, kad greitai užbaigtų karą, todėl kyla grėsmė, kad Kyjivas gali būti priverstas derėtis su Maskva iš nepalankios pozicijos.
„Jei tikrai norime derėtis dėl sprendimo, pagal kurį Ukraina vyrautų kaip suvereni, nepriklausoma valstybė, būdas to pasiekti – teikti daugiau paramos Ukrainai“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
„Dabar prezidentas Putinas tiki, kad gali laimėti mūšio lauke, o mes turime jį įtikinti, kad fronte jis nenugalės – tuomet jis bus pasirengęs prisėsti ir tartis dėl sprendimo“, – pabrėžė jis.
NATO, susirūpinusi dėl galimų politinių pokyčių JAV, praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime nusprendė, kad Aljansas perims iš Jungtinių Valstijų ginklų tiekimo koordinavimą.
J. Stoltenbergas pridūrė, kad rugsėjį Vokietijoje pradės veikti nauja NATO vadavietė, prižiūrinti apie 700 darbuotojų iš viso Aljanso.
