Danijos premjeras pristatė savąją harmoningos pasaulinės gynybos struktūros viziją kitą dieną po JAV prezidento Baracko Obamos sprendimo atšaukti planuotą priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementų dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje.
„NATO nori, kad Rusija taptų tikrąja Europos ir tarptautinio saugumo dalininke, – A.F.Rasmussenas sakė Briuselyje esančioje transatlantinio Aljanso būstinėje. – Norima, kad Rusija taptų partnere sprendžiant didžiąsias mūsų laikų problemas.“
Tikiu, kad NATO ir Rusijos dialogas gali sukurti tikrą pridėtinę vertę. Mesi visi privalome siekti euroatlantinės saugumo architektūros, kurioje taip pat būtų atspindėta Rusija, – sakė A.F.Rasmussenas.NATO vadovui sakant šią kalbą Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pagyrė „korektišką ir drąsų“ Vašingtono sprendimą įšaldyti ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracijos planus.
JAV, NATO ir Rusija turėtų apsvarstyti galimybes sujungti savo PRG sistemas, pridūrė A.F.Rasmussenas, paremdamas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymus kurti naują bendro saugumo struktūrą, kuri tęstųsi nuo Tolimųjų Rytų iki vakarinės Šiaurės Amerikos pakrantės.
„Tikiu, kad NATO ir Rusijos dialogas gali sukurti tikrą pridėtinę vertę. Mesi visi privalome siekti euroatlantinės saugumo architektūros, kurioje taip pat būtų atspindėta Rusija“, – pabrėžė jis.
Balistinių raketų technologijų platinimo prevencijos studija yra „NATO ir Rusijos esminis strateginis interesas“, pridūrė A.F.Rasmussenas.
„Turėtume ištirti galimybes tinkamu laiku susieti JAV, NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemas“, – sakė Aljanso vadovas.
„Pirma, manau, kad NATO ir Rusija turėtų nedelsiant pasirūpinti, kad būtų sustiprintas mūsų praktinis bendradarbiavimas visose srityse, kuriose įžvelgiame tas pačias grėsmes ir pavojus mūsų saugumui. Tokių sričių esama daug“, – sakė A.F.Rasmussenas.
„Antra, – sakė Aljanso generalinis sekretorius, – siekiant stiprinti tvirtumą ir pasitikėjimą man norėtųsi pagyvinti Rusijos ir NATO tarybos darbą, kad galėtume joje vesti atvirą ir nešališką dialogą visais klausimais, susijusiais su taika ir stabilumu Europoje.“
Trečia, NATO generalinis sekretorius paragino Vakarų šalių karinį bloką ir Rusiją kartu įvertinti XXI šimtmečio saugumo iššūkius: „Norėčiau, kad NATO ir Rusija susitartų bendrai atlikti naują XXI šimtmečio saugumo iššūkių įvertinimą, kuris taptų tvirtu mūsų būsimo bendradarbiavimo pagrindu“.
Pasak jo, NATO santykiuose su šalimis partnerėmis „nė viena jų neturi tiek daug galimybių kaip Rusija“.
Generalinis sekretorius pabrėžė suvokiantis, kad NATO ir Rusijos santykiai „gali greitai tapti vidaus politikos įkaitais“, taip pat pripažino, kad jo pasiūlymų įgyvendinimui prireiktų „didelės politinės valios“.
NATO sąjungininkės Europoje taip pat nuogąstauja dėl grėsmių energetiniam saugumui, kurį kelia milžiniškus naftos ir dujų išteklius turinčios Rusijos dominavimas.„Tačiau aš taip pat manau, kad nė su viena jų tarpusavio santykiai nėra taip apsunkinti neteisingo suvokimo, nepasitikėjimo ir skirtingų politinių darbotvarkių“, – pabrėžė A.F.Rasmussenas.
Jo nuomone, Rusija ir NATO per daug energijos sunaudoja tam, kas jas skiria.
Aljanso generalinis sekretorius pažymėjo, kad tie trys punktai, kuriuos jis išvardijo, galėtų padėti pasiekti, kad Rusijos ir Aljanso tarpusavio santykiai būtų vaisingesni.
„NATO nori, kad Rusija būtų Europos tarptautinio saugumo dalis, Rusijos reikia mums kaip partnerės svarbiems nūdienos klausimams spręsti. Nors daug kas Rusijoje dar gali dvejoti, sutikti ar ne, aš imuosi prognozuoti, jog Rusija greičiau anksčiau nei vėliau suvoks, kad labiau suderinti santykiai su NATO labiau atitinka jos pačios interesus“, – sakė jis.
Naujasis NATO vadovas paragino stiprinti Aljanso ir Rusijos ryšius, kurie buvo itin smarkiai pašliję dėl praeitų metų rugpjūtį vykusio trumpo Maskvos ir JAV sąjungininko Tbilisio ginkluoto konflikto ir mėginimų įtraukti Ukrainą į NATO įtakos zoną.
NATO sąjungininkės Europoje taip pat nuogąstauja dėl grėsmių energetiniam saugumui, kurį kelia milžiniškus naftos ir dujų išteklius turinčios Rusijos dominavimas.
Lenkija ir Čekija, kuriose planuota dislokuoti PRG skydo elementus viešai nedemonstravo nusivylimo dėl ketvirtadienį paskelbto B.Obamos sprendimo, sakydamos, jog toks žingsnis jokiu būdu nesusilpnins ryšių su Vašingtonu.
Vienu iš pirmųjų galimo Aljanso bendradarbiavimo su Rusija pasaulinio saugumo srityje tapo A.F.Rasmusseno raginimas Maskvai visomis politinėmis jėgomis spausti Iraną atsisakyti branduolinių ambicijų.
