NATO vadovas: Ukraina gavo 1 550 šarvuočių, 230 tankų

NATO sąjungininkai ir partneriai nusiuntė Ukrainai 1 550 šarvuočių ir 230 tankų.

„Daugiau kaip 98 proc. Ukrainai pažadėtų kovinių mašinų jau pristatyta“, – tikino J.Stoltenbergas per spaudos konferenciją ir pridūrė, kad Kyjivas „dabar turi karinių pajėgumų, kurių jam reikia teritorijai susigrąžinti“.

NATO šalys narės taip pat suteikė priešlėktuvinių sistemų ir artilerijos, o Lenkija ir Čekija – sovietų gamybos naikintuvų MiG-29.

Tūkstančiai Ukrainos karių buvo apmokyti naudotis NATO ginklais.

J.Stoltenbergas pabrėžė šią „precedento neturinčią karinę paramą Ukrainai“, tačiau įspėjo nenuvertinti Rusijos.

Maskva sutelkė daugiau sausumos pajėgų ir yra „pasiruošusi pasiųsti tūkstančius karių, esant labai dideliam aukų skaičiui“, teigė jis.

Aljanso vadovas teigė, kad konflikto, kuris, kaip atrodo, užsitęs, akivaizdoje NATO šalys „privalo laikytis kurso ir toliau teikti Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji nugalėtų“.

J.Stoltenbergas sakė, kad liepos mėnesį Lietuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus nustatyti planai dėl daugiametės paramos programos Ukrainai.

Jis taip pat palankiai įvertino trečiadienį įvykusį Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo pokalbį – pirmąjį tokį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pekinas tvirtina, kad Ukrainos karo klausimu yra neutralus, o Xi Jinpingas niekada nepasmerkė Rusijos invazijos.

Praėjusį mėnesį su draugišku vizitu Maskvoje apsilankęs Kinijos vadovas sulaukia vis didesnio Vakarų valstybių spaudimo įsikišti ir tarpininkauti.

„Galbūt šis karas baigsis prie derybų stalo“, – teigė J.Stoltenbergas.

Tačiau jis pabrėžė, kad „Ukraina pati turi nuspręsti, kokios yra derybų sąlygos ir kokio formato turėtų būti derybos“.

Bet kuriuo atveju, J.Stoltenbergo teigimu, „bet kokia prasmingų derybų galimybė reikalauja, kad Ukraina turėtų reikiamą karinę galią ir galėtų pasiųsti labai aiškią žinią prezidentui (Vladimirui) Putinui, kad jis nelaimės mūšio lauke“.

Praėjusią savaitę NATO narių atstovai susirinko Ramšteine, Vokietijoje, į Jungtinių Valstijų surengtas derybas, kuriose buvo peržiūrimos gynybos sistemos ir atsargos, kurių, anot Ukrainos, jai reikia.

V.Zelenskis ragino Vakarų sąjungininkes atsiųsti modernių naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų, kad padėtų atremti Rusijos kariuomenės pajėgas, tačiau NATO šalys kol kas atsisakė tiekti vakarietiškus naikintuvus.

Kremlius siekė pavaizduoti NATO šalių dalyvavimą stiprinant Ukrainos gynybą kaip Aljanso tiesioginį dalyvavimą konflikte, tačiau Aljansas tai neigia.