NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexander'as Vershbow sakė tikintis, kad Vakarų ir Rusijos pozicijos dėl kovos prieš terorizmą gali suartėti, tačiau pabrėžė, kad tai nepakeis NATO atsako į Maskvos veiksmus Ukrainoje.
„Tikiuosi, kad vykstantys diplomatiniai kontaktai gali suartinti mūsų pozicijas. Bet Rusija taip pat kelia klausimą, ar mes turėtume bendradarbiauti kovoje prieš terorizmą ir nutraukti priemones, kurių imtasi reaguojant į jų agresiją prieš Ukrainą. Mes neketiname daryti jokių mainų“, – žurnalistams sakė A.Vershbow.
„Rusija pamynė esminius Europos saugumo sistemos principus įvykdydama agresiją. Net jei mums reikės glaudžiau bendradarbiauti kovojant prieš terorizmą, mes neketiname atsisakyti tvirto atsako į agresiją (prieš Ukrainą) ir neteisėtą Krymo aneksiją“, – pridūrė jis bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
NATO pareigūnas tokią poziciją išsakė praėjus dienai po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, reaguodamas į išpuolius Briuselyje, paragino Europą atsisakyti „geopolitinių žaidimų“ ir susivienyti ties pastangomis kovoti su terorizmu.
A.Versbow sakė manantis, kad visos Aljanso valstybės remtų glaudesnį bendradarbiavimą su Maskva pažabojant terorizmą, kuris Maskvai aktualus dėl situacijos Šiaurės Kaukaze.
Tačiau jis kartu atkreipė dėmesį, kad lieka neatsakytų klausimų dėl tikrųjų Rusijos tikslų Sirijoje – jo teigimu, Vakarams atrodo, kad Rusijos intervencija pirmiausia buvo skirta prezidentui Basharui al Assadui paremti, o ne kovoti su „Islamo valstybės“ grupuote.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad „bendros grėsmės negali užgožti kitų problemų, kurias matome Rusijos elgsenoje“.
„Negali būti viena grėsmė keičiama arba parduodama į kitų problemų nematymą (...). Mes neleisime, kad būtų užgožtos mūsų aktualijos, priminsime apie tas aktualijas“, sakė prezidentė.
Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva sieks, kad visose Baltijos valstybėse būtų dislokuota po batalioną Aljanso sąjungininkių karių, regione būtų iš anksto dislokuotas brigados dydžio karinės technikos junginys. D.Grybauskaitės teigimu, tarp Lietuvos tikslų taip pat yra priešraketinės ir oro gynybos priemonės, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai.
Didins paramą kovai su teroru
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexander'as Vershbow po susitikimo su Lietuvos prezidente ketvirtadienį sakė, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas liepą Varšuvoje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime.
„Manau, kad Varšuvos susitikime svarbi sprendimų priėmimo sritis bus NATO paramos padidinimas mūsų kaimynams Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje sustiprinti gynybos pajėgumus, kad jie būtų geriau pasirengę kovoti su terorizmu plitimu ant NATO slenksčio“, – sakė A.Vershbow per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
Jo teigimu, po išpuolių Briuselyje NATO sąjungininkai turi sustiprinti kovą su „Islamo valstybės“ grupuote Artimuosiuose Rytuose, be to, glaudžiau bendradarbiauti turėtų teisėsaugos ir žvalgybos institucijos.
