Rinkimus sekmadienį nežymia persvara laimėjo socialdemokratai. Bet pastarųjų persvara prieš Krikščionių demokratų sąjungą (CDU) tokia nedidelė, kad koaliciją suformuoti gali bandyti ir konservatoriai.
Šiuo atveju padėties šeimininkais galima laikyti tiek žaliuosius, tiek liberalią Laisvųjų demokratų partiją (FDP) – abi šios politinės jėgos bandys išsiderėti joms kuo naudingesnę darbotvarkę ir tuomet spręs, ar su dešiniaisiais, ar su kairiaisiais joms labiau pakeliui.
Derybos – tiek neformalios, tiek formalios – greičiausiai užtruks kelias savaites, jei ne mėnesius. „Politico“ pateikia devynias pagrindines įžvalgas po rinkimų.
-
„NY Times“: Angelos Merkel vaikai – dėkingų migrantų kūdikiai, pavadinti jos vardu
-
Vokietijos ambasadorius M.Sonnas: vokiečiai nemėgsta siurprizų
-
Kas vyks po Vokietijos rinkimų?
-
Vokietija žengia į nežinomybę, varžovams grumiantis dėl teisės vadovauti kitai vyriausybei
-
R.Vilpišauskas: Vokietijoje keisis asmenybės, o ne politika. Ar tai naudinga Lietuvai?
1. Mažųjų galia
Abu realiausi kandidatai užimti kanclerio pareigas ir pakeisti pasitraukiančią Angelą Merkel – tiek socdemas Olafas Scholzas, tiek krikdemas Arminas Laschetas – tikina užsitikrinę mandatą vadovauti būsimai vyriausybei.
Vis dėlto galimi šių didžiųjų partijų partneriai neklysta, kad prie šio pokerio stalo geriausios kortos iškrito būtent mažesnėms politinėms jėgoms – žaliesiems ir FDP.
Pastarosios partijos lyderis Christianas Lindneris jau sekmadienio vakarą buvo atviras: „CDU ir socdemai nuo praėjusių rinkimų nieko daugiau nepasiekė. Todėl Vokietijoje atėjo metas naujai pradžiai.“
2. Pirmiausia derins pozicijas
Ir Ch.Lindneris, ir žaliųjų lyderė Annalena Baerbock puikiai supranta, kokį šansą užsiauginti dar didesnius politinius raumenis gauna, nors liberalai gavo maždaug tiek balsų, kiek ir 2017-aisiais, o žalieji ne taip seniai apklausose netgi pirmavo.
Tikriausiai todėl abiejų partijų strategai jau kalba, kad pirmiausia joms reikėtų susitarti tarpusavyje ir tada išklausyti didžiųjų pasiūlymus.
Ch.Lindneris prieš pat rinkimus gana skeptiškai atsiliepė apie galimą „šviesoforo“ koalicijos suformavimą kartu su socdemais ir žaliaisiais.
„Būtų prasminga FDP ir žaliesiems visų pirma pasikalbėti tarpusavyje ir suplanuoti, kaip bus elgiamasi toliau“, – teigė Ch.Lindneris, o A.Baerbock su tuo sutiko.
Kita vertus, Ch.Lindneris prieš pat rinkimus gana skeptiškai atsiliepė apie galimą „šviesoforo“ koalicijos suformavimą kartu su socdemais ir žaliaisiais. Jis net pareiškė, kad FDP ir žaliuosius sieja tik noras legalizuoti marihuaną.
3. Niekada nesakyk niekada
Kartu su A.Baerbock Vokietijos žaliesiems vadovaujantis Robertas Habeckas ir pats pastebėjo, kad „šviesoro“ koaliciją suformuoti būtų gana sunku, kadangi FDP ideologine prasme išties smarkokai skiriasi nuo socialdemokratų ir žaliųjų, kurie istoriškai gana artimi.
„Bet sėkmė įmanoma – kaip ir „Jamaikos“ koalicija, kurią sudarytų CDU, FDP ir žalieji. Galimybių daug – prasideda nauja era. Ta partija iš dviejų (CDU ir socdemų), kuri geriau tai supras, turės geresnius šansus laimėti kanclerio postą“, – tvirtino R.Habeckas.
FDP ideologine prasme išties smarkokai skiriasi nuo socialdemokratų ir žaliųjų, kurie istoriškai gana artimi.
4. Konkuruojantys naratyvai
Nei FDP, nei žalieji nekalba apie tai, kad mandatas pradėti derybas turėtų atitekti daugiausia balsų per rinkimus surinkusiai partijai. Žinoma, tai ne šių mažesnių politinių jėgų problema, bet CDU ir socialdemokratai jau pradėjo ginčytis dėl to, kas turėtų formuoti vyriausybę.
O.Scholzas atkreipė dėmesį į smukusius konservatorių reitingus – 24,1 proc. rinkėjų balsų yra prasčiausias CDU rezultatas rinkimuose po Antrojo pasaulinio karo.
Savo ruožtu A.Laschetas pareiškė, kad „balsas už Krikščionių demokratų sąjungą yra balsas prieš kairiųjų vadovaujamą vyriausybę“.
5. Vyriausybė – visiems?
„Darysime viską, kas įmanoma, kad suformuotume vyriausybę, kuriai vadovautų Sąjunga. Vokietijai reikia koalicijos ateičiai, kuri modernizuotų mūsų šalį“, – rinkimų vakarą kalbėjo A.Laschetas.
Itin nepatraukliu CDU kandidatu į kanclerius vadintas politikas kreipėsi tiesiai į žaliuosius ir FDP, žadėdamas, kad formuotų koaliciją, kurioje „kiekvienas partneris galėtų būti savimi“. Suprask, koaliciniame susitarime vietą rastų visų trijų partijų programinės nuostatos.
6. Sugebės tai, ko nesugebėjo A.Merkel?
Pastarasis A.Lascheto komentaras – aiški nuoroda į tai, kas vyko 2017-aisiais, kai CDU ilgai bandė suformuoti koaliciją kartu su žaliaisiais ir FDP, tačiau galiausiai liberalai nutraukė derybas supykę ant kanclerės A.Merkel.
Šįkart A.Laschetas žada, kad formuotų koaliciją, kuri patiktų visiems jos dalyviams – šis krikdemas bando puoselėti lengvai sukalbamo ir apskritai linksmo partnerio įvaizdį.
Tuo tarpu socdemas O.Scholzas pabrėžė, kad jam bus svarbiausia suformuoti „gerą ir pragmatišką vyriausybę, kuri dirbtų Vokietijai“.
7. Šešėlyje – ambicingi bavarai
Tiesa, prieš griebdamasis svarbios misijos, A.Laschetas turi dar ir išvengti galimo pučo. Kaip minėta, CDU pasirodymas rinkimuose buvo pats prasčiausias nuo pirmųjų pokario metų.
O CDU seserinės partijos Bavarijoje, Krikščionių socialinės sąjungos, pirmininkas Markusas Söderis neabejoja, kad būtų sukrovęs konservatoriams daugiau vietų Bundestage.
Buvo net kalbų, kad A.Laschetas trauksis iškart. Vis dėlto jam padėjo – bent jau kol kas – ryžtingas pasirodymas ant scenos CDU būstinėje, negana to, šalia stovėjo ir 80 proc. vokiečių mėgstama A.Merkel.
Savo ruožtu M.Söderis, regis, nustojo maištauti. Prieš pat rinkimus jis drąsiai aiškino, kad antroji vieta užkirstų kelią formuoti koaliciją, bet sekmadienį jau kalbėjo visai kitaip – esą socialdemokratai per anksti skelbia pergalę.
„Išvada tik viena: rinkėjai atmetė kairiųjų jėgų aljansą ir suteikė mandatą centro dešinės aljansui. Dėl to dabar ir turėsime derėtis“, – teigė M.Söderis.
8. Dešiniųjų radikalai nejuda iš vietos
Naujajame Bundestage toliau dirbs ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovai, nors šie radikalai surinko mažiau balsų ir taip neteko didžiausios opozicinės partijos statuso.
Per rinkimų kampaniją AfD bandė sukelti visuomenės nepasitenkinimą tuo, kaip vyriausybė tvarkosi su pandemija. Bet daugelis rinkėjų negyveno protesto nuotaikomis – bent jau vakarinėje Vokietijos dalyje, kur gyvena daugiausiai žmonių.
Žinoma, pokomunistiniuose Rytuose AfD išlieka galinga jėga, bet to sėkmei nacionaliniu mastu nepakanka.
9. Vokietija – tarsi Nyderlandai?
Anot „Politico“, atrodo, kad vokiečiai prieš balsuodami nutarė paieškoti, kas galėtų efektyviausiai perimti estafetės lazdelę iš A.Merkel, bet akivaizdžiai tinkamiausio kandidato nerado.
Tai reiškia, kad Bundestage dabar dirbs ir vyriausybę sudarys daugiau partijų nei įprasta. Vakarų Europoje plačiomis ir įvairiomis koalicijomis pasižymi Nyderlandai. Kita vertus, pats ministrų kabinetas gali likti toks pat nuosaikus ir atsargus – gali būti, kad būtent to vokiečiai ir norėjo.
„Nėra net menkiausios rizikos, kad atėjus naujai valdžiai viskas staiga pasikeis. Vokiečiai nemėgsta siurprizų – jie mėgsta laipsniškumą, kai dalykai daromi žingsnis po žingsnio.
Tai yra viena priežasčių, kodėl dabartinė kanclerė buvo poste tiek ilgai, ji tai suprato labai gerai, ji mokėjo pokyčius daryti švelniai“, – sekmadienio vakarą 15min sakė Vokietijos ambasadorius Vilniuje Matthias Sonnas.
