D.Trumpas galėjo, bet nenorėjo atakuoti rimčiau
Kol D.Trumpas iš suflerio ekrano skaitė paruoštą tekstą, J.Boltonas tyrinėjo teksto kopiją su D.Trumpo pastabomis, tarsi tikrindamas, ar prezidentas nepakeitė kalbos.
Žinoma, nuskambėjo keletas D.Trumpui būdingų frazių. Basharas al Assadas buvo pristatytas kaip monstras, amerikiečių ekonomika – kaip didingiausia ir stipriausia pasaulio istorijoje, pagaliau išreikšta amžina D.Trumpo viltis, kad kada nors pavyks sutarti su Rusija...
Tačiau tikroji žinutė buvo kur kas santūresnė nei norėtų pats D.Trumpas ar jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Sunaikintas cheminio ginklo mokslinių tyrimų centras ir dvi saugyklos, kad būtų sumažintos, bet ne panaikintos B.al Assado galimybės ir kad būtų pasiųstas signalas, jog JAV ir kitos Vakarų šalys nesitaikstys su masinio naikinimo ginklo panaudojimu.
Mes negalime išvalyti pasaulio nuo blogio arba veikti visur, kur gyvuoja tironija.
Daugiau jokių nuostolių Sirijos režimui nepadaryta – nenumuštas nė vienas Sirijos ir jos sąjungininkų lėktuvas, nesunaikinta nė viena karinė bazė. Būtent todėl gynybos ministras Jamesas Mattisas tai pavadinimo „vienkartiniu šūviu“.
Kaip pagrindinis kariuomenės vadas, D.Trumpas galėjo reikalauti rimtesnės atakos. Tačiau jis apsisprendė to nedaryti ir tai rodo požiūrį į Artimųjų Rytų politiką. „Mes negalime išvalyti pasaulio nuo blogio arba veikti visur, kur gyvuoja tironija“, – teigė D.Trumpas, priešpastatydamas save Johnui F.Kennedy'iui, kuris „buvo pasiruošęs sumokėti bet kokią kainą, nešti bet kokią naštą išgyvenimo ir laisvės vardan“.
D.Trumpas nusiplauna nuo atsakomybės Sirijoje
D.Trumpas pasirinko sumažinti lūkesčius ir apriboti JAV dalyvavimą: „Nėra tokio kiekio amerikiečių kraujo ar turtų, kurie galėtų užtikrinti tvarią taiką ir saugumą Artimuosiuose Rytuose. Tai nerami vieta“, – teigė jis. D.Trumpas pažadėjo padaryti tą vietą geresne, tačiau pakartojo, kad tai „problematiška vieta“.
Taigi Artimieji Rytai nuo šiol bus siejami su žodžių junginiu „nerami vieta“. Tokią etiketę jiems prilipdė D.Trumpas. Akivaizdu, kad ši vieta neverta, kad Amerika į ją investuotų savo energiją.
Nebus dedama jokių pastangų, kad būtų nuverstas B.al-Assadas ar bet kuris kitas tironas Artimuosiuose Rytuose.
Pasinaudodamas savo šalies galia, D.Trumpas siekė sukurti stiprų mechanizmą, neleidžiantį B.al Assadui panaudoti cheminio ginklo, kadangi tai yra „gyvybiškai svarbus nacionalinio Jungtinių valstijų saugumo interesas“. Tačiau šis interesas taip ir liks siaurai apibrėžtas, kadangi „regiono likimas yra jo gyventojų rankose“.
Kitaip tariant, nebus dedama jokių pastangų, kad būtų nuverstas B.al-Assadas ar bet kuris kitas tironas Artimuosiuose Rytuose. Kad apsaugotų amerikiečius, D.Trumpas, „panaudojęs nedidelę jėgą“, iki galo sutriuškins ISIS Sirijoje. Tuo tarpu Amerikos regiono draugai, pasak jo, turėtų „užtikrinti, kad Iranas nepasinaudotų ISIS likvidavimu“.
D.Trumpas detalizavo: „Mes paprašėme mūsų partnerių prisiimti didesnę atsakomybę už savo regiono apsaugą“. Taigi D.Trumpas pareiškė, kad Artimuosiuose Rytuose jis, kaip ir jo pirmtakas B.Obama, procesui vadovaus iš šalies.
Nori veikti tik iš šalies
D.Trumpo kritikai, kurie laikosi nuostatos, kad Sirijos cheminio ginklo objektų atakavimas turi būti platesnės strategijos dalis, šiam prezidento pareiškimui liko kurti. Galbūt jie įsivaizduoja galintys jį priversti turėti ambicingesnių ketinimų Sirijos regione.
Tačiau D.Trumpas jau turi savo strategiją Artimiesiems Rytams. Ji ne tokia, kokios jie ir net J.Boltonas norėtų. Jis glėbesčiuosis su Amerikos partneriais Artimuosiuose Rytuose, autokratais ir demokratais, ir jiems visiems parduos ginklus. Jų užduotis yra įvesti tvarką šioje neramioje vietoje, o ne jo.
Jeigu B.al Assadas ryšis vėl panaudoti cheminį ginklą, D.Trumpas aiškiai leido suprasti, kad jis vėl atakuos. Tačiau jeigu B.al Assadas nori toliau žudyti savo žmones įprastais ginklais, kitiems teks tuo užsiimti.
D.Trumpas ketinimą palikti Siriją labai aiškiai išsakė kovo 29 d., kai pareiškė, kad amerikiečių kariai bus išvesti iš Sirijos „jau labai greitai“. „Tegu kiti žmonės tuo pasirūpina“, – kalbėjo jis savo šalininkų mitinge Ohajaus valstijoje.
Ar kas gali paveikti D.Trumpą?
Savo poziciją Sirijos atžvilgiu D.Trumpas aiškiai parodė dar pernai, kai ne kartą vengė suteikti pagalbą Izraeliui, artimiausiam Amerikos sąjungininkui Artimuosiuose Rytuose, kuris kentė nuo Irako atakų.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ne kartą prašė D.Trumpo paremti raudonųjų linijų kūrimą Sirijoje, kurios neleistų Iranui ten steigti aviacijos bazių bei raketų, kurios būtų tiekiamos „ Hezbollah“, gamyklų.
Vietoj to B.Netanyahu teko septynis kartus vykti į Maskvą maldauti V.Putino pagalbos, kurios jis nesugebėjo gauti iš D.Trumpo. Tačiau V.Putinas taip pat buvo nesuinteresuotas mesti iššūkį Iranui – savo sąjungininkui Sirijoje.
Viskas baigėsi tuo, kad Izraelis pats ėmėsi iniciatyvos kurti raudonas linijas, užpuldamas Irano objektus ir konvojus, o tai dar labiau padidino įtampą, kuri gali apimti ir Libaną, šiame regione. Taigi nerami vieta netikėtai gali tapti dar neramesnė, o D.Trumpas pasiruošęs padrąsinti Izraelį tik iš šalies.
Lygiai taip pat D.Trumpas džiaugiasi galėdamas padėti savo draugui, Saudo Arabijos princui Mohammedui bin Salmanui, aprūpindama jį ginklais ir žiniomis. Tačiau JAV neketina prisidėti prie politinės padėties stabilizavimo, kuris galėtų padėti Saudo Arabijai susidoroti su humanitarine krize. Kam tai naudinga? Iranui, kuris sėkmingai be didelių investicijų stiprina savo pozicijas prie pietinės Saudo Arabijos sienos.
Neverta tikėtis, kad J.Boltonas visa tai pakeis. Greičiausiai jis norėtų stipresnių atakų Sirijoje ir didesnės priešpriešos su Rusija, tačiau jis gali tik tikrinti tekstą, kurį sako D.Trumpas.
