Nauja koronaviruso atmaina: ką apie ją žinome ir ar padės vakcinos?

Būtent dėl šios koronaviruso atmainos Jungtinės Karalystės vyriausybė jau paskelbė itin griežtus apribojimus vietovėms, kuriose gyvena milijonai žmonių. Suvaržymai reiškia, kad per Kalėdas žmonės turės būti vieni ir artimųjų nelankys.

Kitos šalys savo ruožtu viena po kitos uždraudžia skrydžius iš Jungtinės Karalystės – Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą.

Ši viruso forma, beje, prieš kelis mėnesius nė neegzistavo, bet įvykus mutacijai dabar ši atmaina yra labiausiai išplitusi kai kuriuose Jungtinėse Karalystės regionuose, įskaitant Londoną. O vyriausybės moksliniai patarėjai skelbia, kad atmaina labiau užkrečiama nei kiti koronaviruso variantai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šalys viena po kitos uždraudžia skrydžius iš Jungtinės Karalystės

Ką žinome apie šią koronaviruso atmainą? Kol kas nedaug – neatsakytų klausimų sąrašas ilgas, pavyzdžiui, dar nenustatyta, kodėl ši atmaina labiau užkrečiama nei ankstesnės. Kita vertus, virusai mutuoja visą laiką, tad svarbiausia laiku pastebėti, ar ir kaip keičiasi jų elgesys.

Kodėl ši atmaina kelia tokį susirūpinimą?

Naujosios atmainos atveju svarbūs trys vienas su kitu susiję veiksniai. Visų pirma, ši atmaina sparčiai keičia kitas viruso versijas.

Antra, atrodo, kad mutavo būtent svarbiausia viruso dalis. Trečia, dalis užfiksuotų mutacijų, kaip parodė tyrimai laboratorijoje, paveikė būtent viruso galimybę užkrėsti – ją padidino.

Visa tai susidėjo į viruso, galinčio lengviau plisti, atmainą. Tikslumo ir konkretumo dar maža, nes naujos atmainos greičiausiai plinta palankioje terpėje – pavyzdžiui, Londone, kur dar neseniai galiojo tik palyginti švelnūs viešojo gyvenimo apribojimai.

ZUMAPRESS.com/Londonas

Tačiau veiksmų griebiamasi jau dabar. COVID-19 genomiką analizuojantis profesorius Nickas Lomanas teigė: „Reikia eksperimentų laboratorijoje, bet ar tikrai norime laukti savaites ir mėnesius? Tikriausiai ne.“

Kokiu greičiu plinta naujoji atmaina?

Ši koronaviruso atmaina pirmą kartą užfiksuota rugsėjį. Lapkritį vien Londone maždaug ketvirtadalis visų užsikrėtusiųjų pasigavo būtent šią atmainą, o gruodį rodiklis pasiekė beveik du trečdalius.

Britų premjeras Borisas Johnsonas šeštadienį pranešė, kad naujoji atmaina plinta apie 70 proc. greičiau nei originalusis koronavirusas. Vyriausybės vadovas paragino žmones kuo rečiau kelti koją iš namų, o jei nepavyksta – bent iš gyvenamojo rajono.

Naujosios atmainos dalis visuose teigiamuose koronaviruso testų atsakymuose nuosekliai didėjo. Tai rodo ši schema:

Matematikai dar analizuoja, kiek tiksliai greičiau ir lengviau plinta naujoji viruso atmaina. Tačiau nėra taip paprasta surūšiuoti tai, ką lemia žmonių elgesys ir paties viruso manevrai.

B.Johnsono minimi 70 proc. pirmą kartą buvo įvardyti Londono imperinio koledžo eksperto, daktaro Eriko Volzo. Jis pareiškė: „Dar anksti daryti išvadas, bet panašu, kad viruso atmaina plečiasi labai greitai, todėl svarbu stebėti situaciją.“

Kitaip tariant, tikslaus fakto nėra. Notingamo universiteto virusologas Jonathanas Ballas pastebėjo: „Įrodymų skausmingai per mažai, kad galėtume užtikrintai skelbti, jog virusas labiau užkrečiamas.“

Kur išplito nerimą kelianti atmaina?

Manoma, kad virusas arba pradėjo plisti iš vieno paciento Jungtinėje Karalystėje, arba į šalį buvo importuotas iš valstybės, kuri tiesiog neturi koronaviruso mutacijų stebėjimo išteklių.

Šią koronaviruso atmainą galima atrasti visoje Jungtinėje Karalystėje, išskyrus Šiaurės Airiją. Daugiausia užsikrėtimų šiuo variantų – Londone, Anglijos pietryčiuose ir rytuose, o kitur – ramiau.

Kompanija „Nextstrain“ taip pat skelbia, kad atmaina iš Jungtinės Karalystės jau pasiekė Daniją, Australiją, apie atvejus pranešė ir Nyderlandai. Panašus viruso variantas plinta Pietų Afrikos Respublikoje, bet nėra susijęs su britiškuoju.

Ar taip jau yra buvę anksčiau?

Taip. Kinijos mieste Uhane plisti pradėjęs koronavirusas nėra tai, ką dabar užtinkame kone kiekviename pasaulio kampelyje.

Labiausiai tikėtina, kad ši atmaina susiformavo paciento, kurio nusilpusi imuninė sistema nesugebėjo įveikti viruso, organizme.

Pasaulyje kaip tik dominuoja vasarį Europoje pirtį užkūrusi viruso mutacija D614G. Senajame žemyne baigiantis vasarai ėmė plisti ir mutacija A222V, kuri siejama su atostogomis Ispanijoje.

Ką žinome apie naujas mutacijas?

Pirminė analizė rodo, kad atrasta 17 potencialiai svarbių viruso pokyčių, susijusių su vadinamosiomis „durimis“ į mūsų kūnų ląsteles. Jei durys platesnės, virusui lengviau patekti į organizmą.

Labiausiai tikėtina, kad ši atmaina susiformavo paciento, kurio nusilpusi imuninė sistema nesugebėjo įveikti viruso, organizme. Kitaip tariant, organizmas virto vieta, kurioje virusas stojo į kovą už teisę mutuoti.

Ar infekcija dabar nulems daugiau mirčių?

Nėra jokių įrodymų, kad pakitęs virusas sukels daugiau žmonių mirčių, nors, vėlgi, padėtį reikia atidžiai stebėti. Kita vertus, logiška manyti, kad problemų ligoninėms kils vien dėl didesnio užsikrėtimų skaičiaus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ligoninė Varšuvoje

Mat jei daugiau žmonių greičiau užsikrės, daugiau jų ir reikės kreiptis į medikus.

Ar padės vakcinos?

Beveik neabejotinai padės – bent jau kol kas. Pagrindinės vakarietiškos vakcinos padeda imuninei sistemai atakuoti kelias skirtingas viruso dalis, tad net jei viena jų mutavo, skiepai turėtų padėti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“ vakcina

„Bet jei atsiras daugiau mutacijų, bus galima pradėti nerimauti. Šis virusas pradėjo kelią pabėgimo nuo vakcinos link“, – pabrėžė Kembridžo universiteto profesorius Ravi Gupta.

Pabėgimu nuo vakcinos vadinamas viruso sugebėjimas pasikeisti taip, kad būtų išvengiama vakcinos smūgių ir toliau plintama po pasaulį.

Jei virusas ir toliau rodys tokius kaprizus, vakcinų formules reikės reguliariai modifikuoti – kaip skiepus nuo gripo. Bet tai būtų minimalūs pokyčiai, kuriuos įvykdyti neužtruktų.