„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nauja melo dozė: „Pfizer“ vakcinos gali sukelti raupsus

Dėl COVID-19 vakcinų socialiniuose tinkluose kilusi dezinformacijos banga, regis, nuslūgo, tačiau neilgam. Pastaruoju metu informacinėje erdvėje pasirodė žinutės, neva „Pfizer–BioNTech“ vakcinos gali sukelti raupsus.
Vakcinavimas Kauno „Akropolyje“
Vakcinavimas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Platinamoje žinutėje tvirtinama, kad „Pfizer mRNR covid injekcijos yra atsakingos už leprozės išplitimą (95% vakcinuotų).

Raupsai (lot. lepra) – lėtinė infekcinė, mažai užkrečiama liga, kuriai būdingas odos, matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas.

Liga labiausiai paplitusi Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje raupsais kasmet suserga apie 200 tūkst. žmonių.

Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Raupais sergantis vaikas Bangladeše. Matyti raupams būdingi šašai
Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Raupais sergantis vaikas Bangladeše. Matyti raupams būdingi šašai

Ar raupsai ir raupai yra tas pats?

Ne. Tai dvi visiškai skirtingos ligos, kurios lietuvių kalba tiesiog vadinasi labai panašiai. Raupsai nėra išnaikinti ir vis dar egzistuoja.

Raupsai taip pat yra užkrečiamoji liga, bet ją sukelia bakterija ir, skirtingai negu raupai, ji yra lėtinė.

Raupų inkubacinis periodas yra keliolika dienų, raupsų vidutinis inkubacinis periodas siekia 5 metus. Ne visiems užsikrėtusiems žmonėms pasireiškia simptomai.

Raupsai – ilgus metus besitęsianti liga, pažeidžianti odą, nervų sistemą ir vidaus organus.

Ilgą laiką šia liga sergantys asmenys buvo uždaromi į raupsuotųjų kolonijas.

Visiškai efektyvios vakcinos nuo šios ligos nėra.

123RF.com nuotr./Ligonis
123RF.com nuotr./Ligonis

Nuo ko viskas prasidėjo?

JAV Floridos valstijoje rugpjūčio pradžioje pasirodė pranešimai apie raupsų atvejų padaugėjimą paskatino klaidingus spėjimus internete, kad dėl to gali būti kaltos COVID-19 vakcinos.

Tuo pat metu socialiniuose tinkluose ėmė plisti ligos atvejo aprašas:

„24 metų indas paguldytas į ligoninę dėl rankų, kojų, ausų kaušelių ir lūpų tinimo. Jam taip pat pasireiškė abipusis kulkšnių skausmas ir patinimas.

Simptomai pasireiškė praėjus 10-15 dienų po to, kai gavo pirmąją „Pfizer-BioNTech“ COVID-19 vakcinos dozę.

Anamnezėje užregistruota prieš 6 mėnesius persirgta COVID-19 infekcija (nuo kurios pasveiko be komplikacijų) ir dilgėlinė. Jis dirbo prieplaukos darbininku“, – skelbiama aprašo įvade.

Dėl to socialiniuose tinkluose kilo tikra banga tvirtinimų, neva vakcinos nuo koronaviruso gali sukelti raupsus, tačiau tai nėra tiesa.

Ligos atvejo apraše (angl. case study) pabrėžiama, kad tai buvo daugiabakterinės raupsų ligos atvejis, kurį išryškino vakcinacija nuo COVID-19.

Taigi, nors nėra iki galo aišku, vakcina ar persirgtas COVID-19, tapo katalizatoriumi organizme tūnojusiems raupsams, tačiau skiepai nėra įvardijami ligos sukėlėju.

Skiepai susargdinti negali

COVID-19 vakcinos negali sukelti raupsų – juos sukelia bakterijos, ir žmonės ilgai gyvena su jomis savo organizme, kol pasireiškia ligos požymiai.

Raupsai yra mažai užkrečiama liga, kurią sukelia bacilos Mycobacterium leprae, giminingos tuberkuliozės sukėlėjams. Bakterijos Mycobacterium leprae dauginasi labai lėtai, jų inkubacinis periodas yra maždaug penkeri metai, o simptomai gali išryškėti net po 20 metų.

Kiekvienas, kuris suserga raupsais, jau turi šių bakterijų, todėl tam tikrais, pavieniais atvejais, vakcinos nuo COVID-19 ar persirgtas koronavirusas gali suaktyvinti raupsų pasireiškimo procesą, tačiau negali jais „užkrėsti“.

Ryšys nėra įrodytas

Kai kurie mokslininkai tyrė, ar imuninis atsakas, kurį paskatino vakcinacija nuo COVID-19, galėtų sukelti komplikuojančius veiksnius arba ligos pradžią jau užsikrėtusiems žmonėms.

Tačiau net ir tokiu atveju įrodymų yra labai nedaug, todėl, kad neįmanoma atskirti, kuris būtent imuninis atsakas galėtų „išjudinti“ tūnančius raupsus – nuo skiepų ar persirgus koronavirusu.

Unsplash.com nuotr./Šarvuotis (Dasypus novemcinctus)
Unsplash.com nuotr./Šarvuotis (Dasypus novemcinctus)

Nagrinėjant raupsų atvejų padaugėjimą Floridoje, mokslininkai labiausiai linkę dėl to kaltinti šarvuočius, kurie gali būti ligos nešiotojais ir net perduoti ją žmonėms.

15min verdiktas: Melas. Ligos atvejo tyrime, kuriuo remiantis kuriamos dezinformacinės žinutės, aprašomas raupsų atvejis, kuomet asmuo jau buvo užsikrėtęs anksčiau. Vakcinos negali užkrėsti žmonių raupsais –bakterine infekcija.

Kai kurie tyrėjai aiškinosi, ar vakcinos gali paskatinti imuninį atsaką, kuris galėtų išryškinti raupsus jau jais užsikrėtusiems asmenims, tačiau moksliškai patvirtintų sąsajų kol kas nėra.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“