Klimato krizės skeptikai pastaruoju metu vis dažniau dalijasi žinutėmis ir nuorodomis į publikacijas, kuriose teigiama, esą kovodami su šiltnamio efektą sukeliančiu anglies dioksido kiekiu atmosferoje mes taip prisidedame prie augalų nykimo, mat šie sugeria CO2 ir taip gali stiprėti ir augti.
Atsirado teigiančių, kad taip planetą galiausiai paversime dykuma. Tačiau tai nėra tiesa.
Anglies dvideginis išties svarbus planetos ekosistemos elementas. Be jo natūralus Žemės šiltnamio efektas būtų per silpnas, kad vidutinė pasaulio paviršiaus temperatūra nekristų žemiau nulio.
Tačiau žmonės, į atmosferą įtraukdami daugiau anglies dioksido, stiprina natūralų šiltnamio efektą, todėl pasaulio temperatūra kyla.
Natūralus ciklas, kurį sutrikdė žmogaus veikla
Fotosintezės dėka augalai sugeria CO2 iš atmosferos, iš anglies gamina savo audinius ir sunykdami bei pūdami grąžina atgal į atmosferą.
Atmosferoje CO2 gali išbūti 50–200 metų, priklausomai nuo to, kaip ji pakartotinai grąžinama į žemę arba į vandenynus.
CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 tūkst. metų.
Taip pat šiuo metu ji ir sparčiausiai auganti nuo nuolatinių koncentracijos matavimų pradžios 1960 m.
Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis – iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt.
-
Italijoje potvynių aukų skaičius padidėjo iki 14
-
Prancūzija ruošiasi 4 °C temperatūros kilimui: „Negalime pabėgti nuo visuotinio atšilimo realybės“
-
Įspėjo: iki 2100 m. milijardai žmonių susidurs su mirtinais karščiais
-
Dėl klimato kaitos Pietų vandenyne gali kilti milžiniški mirtini cunamiai
-
Ruošiasi karštai vasarai: ES padvigubino priešgaisrinių lėktuvų pajėgas
-
Dėl kylančios temperatūros bus sunkiau miegoti: trys regionai, kurie nukentės labiausiai
-
Dėl tirpstančio ledo lėtėja svarbi vandenyno srovė: tai gali turėti drastišką poveikį
-
Vanduo Saudo Arabijos dykumoje – ženklas, kad klimato kaita sustojo?
Klimato krizę neigia politologas
Siekiant patvirtinti teoriją apie anglies dvideginio naudą, socialiniuose tinkluose imta dalytis 2016 metais portale latribune.fr paskelbtu nuomonės rašiniu.
Jo autorius – Bjornas Lomborgas.
Jo biografijoje nurodoma, kad B.Lomborgas yra politikos mokslų daktaras, dėstytojas, tačiau nenurodoma, kad jis turėtų kokį nors išsilavinimą klimato mokslų srityje.
Taip pat užsimenama, kad jis yra autorius bestselerio „Netikras pavojus: kaip panika dėl klimato kaitos mums kainuoja trilijonus, kenkia vargšams ir nepadeda pataisyti planetos“ (angl. „False Alarm: How Climate Change Panic Costs Us Trillions, Hurts the Poor, and Fails to Fix the Planet“).
Knygoje jis kritikuoja mokslininkų siekį sumažinti šiltnamio efektą ir pasisako už iškastinio kuro naudojimą.
Žaliavimas – laikinas
Teiginiai, kad dėl pastaruoju metu vis stiprėjančio šiltnamio efekto planeta pradėjo labiau žaliuoti, turi tiesos.
2016 metais mokslo žurnale „Nature Climate Change“ buvo publikuotas tyrimas, kuriame skelbiama, kad per pastaruosius 35 metus dėl didėjančio anglies dioksido kiekio atmosferoje anksčiau nederlingi Žemės plotai pastebimai sužaliavo.
Šiam tyrimui vadovavo tarptautinė 32 autorių grupė iš 24 institucijų aštuoniose šalyse, kuri naudojo NASA vidutinės skiriamosios gebos vaizdo spektrometro ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos pažangaus labai didelės skiriamosios gebos radiometro palydovinius duomenis, kad padėtų nustatyti lapijos ploto indeksą, t. y. lapų dangos kiekį planetos augalijos regionuose.
Žalieji lapai, naudodami saulės šviesos energiją fotosintezės metu, chemiškai sujungia iš oro įsiurbtą anglies dioksidą su vandeniu ir iš žemės išgautomis maistingosiomis medžiagomis, kad susidarytų cukrus, kuris yra pagrindinis Žemės gyvybės maisto, pluošto ir kuro šaltinis.
Tyrimai parodė, kad padidėjusi anglies dioksido koncentracija skatina fotosintezę ir augalų augimą.
Nepaisant, atrodytų, džiuginančių permainų, tikėtina, kad jos bus laikinos.
Vienas iš tyrimo autorių dr.Philippas Ciaisas, Prancūzijos Gif-suv-Yvette miesto Klimato ir aplinkos mokslų laboratorijos direktoriaus pavaduotojas, teigė, kad anglies dioksido teigiamas poveikis augalams gali būti ribotas.
„Tyrimai parodė, kad augalai aklimatizuojasi arba prisitaiko prie didėjančios anglies dioksido koncentracijos, o tręšimo poveikis ilgainiui mažėja“, – įspėjo mokslininkas.
Klimato krizės neišspręs
Dr.Tristanas Quaife'as, Readingo universiteto augalų palydovinės stebėsenos ekspertas, komentuodamas situaciją leidiniui „Carbon Brief“ teigė, kad šis tyrimas įrodo, kokį didžiulį poveikį žmonija daro gamtos pasauliui.
Anot mokslininko, tokie rezultatai turėtų būti traktuojami kaip įspėjimo signalas, o ne pasiteisinimas, kodėl nereikia mažinti išmetamųjų teršalų kiekio.
Klimato krizę tiriantys mokslininkai akcentuoja, kad žalėjančios Žemės nauda yra mažesnė nei neigiamas ekstremalių orų reiškinių, jūros lygio kilimo ir vandenynų rūgštėjimo poveikis.
Harvardo universiteto Aplinkos sveikatos departamento vyresnysis tyrėjas profesorius Samuelis Myersas įspėja, kad dėl klimato krizės mažėjant žiedadulkes pernešančių vabzdžių skaičiui, padaugėjus kenkėjų, atsirandant vis naujiems ligų sukėlėjams bei veikiant ekstremalioms orų sąlygoms, šiltnamio efekto sukuriamas žaliavimo reiškinys nenusvers neigiamų anglies dioksido koncentracijos sukeliamų padarinių.
Daugiau nereiškia geriau
Masačiusetso technologijų universiteto civilinės ir aplinkos inžinerijos profesorius Davidas Des Maraisas, tyrinėjantis, kaip augalai reaguoja į aplinką, tvirtina, kad augalų augimas yra per daug sudėtingas, kad būtų galima taikyti universalų dėsnį, pavyzdžiui, „daugiau CO2 yra geriau“.
Eksperimentai, kurių metu mokslininkai į augalų auginimo kameras vamzdynais tiekė papildomą CO2 kiekį, įrodė, kad dėl papildomo anglies dioksido augalai auga greičiau, jei išlaikomi kiti veiksniai, pavyzdžiui, dirvožemyje esančių maistinių medžiagų ir vandens prieinamumas.
Tačiau, pasak D.Des Maraiso, realiomis sąlygomis viskas gali būti ne taip paprasta.
Papildomais eksperimentais buvo stebimi augalai, augantys laisvo oro anglies dvideginio sodrinimo (FACE) vietose, kur tyrėjai CO2 pridėdavo ne į uždaras kameras, o į atvirą aplinką, pavyzdžiui, žemės ūkio laukus, kurie labiau imituoja realybę.
Nors šiose vietose pridėtinis anglies dioksidas paspartino augalų augimą, jis nebuvo toks spartus, kaip augalų, augančių uždarose, CO2 prisotintose kamerose.
Dėl klimato kaitos, kurią lemia per didelis CO2 kiekis atmosferoje, tokiose vietovėse kaip Amerikos Vakarai didėja sausros.
Dėl to ten mažėja vandens atsargos augalams ir kartu didėja katastrofiškų gaisrų rizika.
Kitose vietose augalams ateityje teks vis dažniau nukentėti nuo potvynių ir ekstremalių karščio bangų, dėl kylančių jūrų susidurti su sūriu vandeniu.
Taip pat aplinkoje ilgainiui padaugės kenkėjų, kuriems patinka šiltesnės žiemos.
Šiltnamio efektą stabdyti privalome
Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, klimatologas dr. Egidijus Rimkus, komentuodamas situaciją 15min akcentavo, kad anglies dioksidas augalams tiesiogiai nekenkia, tačiau tai nereiškia, kad klimato kaitos metu vykstantys neigiami procesai jų nepalies.
„Vargu ar augalų būklė smarkiai pagėrėtų, jei, pasikeitus klimato sąlygoms, jų atsirastų ne toje vietoje, kur jiems gera būti pagal dirvožemio sąlygas.
Vargu, ar ir dirvožemiai sugebėtų tinkamai prisitaikyti prie naujų augalų atsiradimo, o tai tik dar labiau sustiprintų rūšių nykimą“, – socialiniuose tinkluose platinamą teoriją komentavo klimatologas.
„Antras dalykas, mūsų planeta buvo pakankamai žalia ir žydėjo, kai CO2 kiekis joje siekė vos 280-300 dalelių milijone (ppm) koncentraciją.
Toks kiekis yra pakankamas, tai yra subalansuota sistema. Bet koks sistemos išbalansavimas prisideda prie neigiamų pokyčių, kuriuos junta visa ekosistema“, – įspėjo mokslininkas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
