Melagienų kūrėjai „padovanojo“ Lvivą
Socialiniame tinkle „TikTok“ paskelbtame įraše Ukrainos ir Lenkijos atstovų nuotraukos fone parašytas tekstas:
„Lenkijos užsienio politikos vadovas sakė, kad kai kurios šalys jau pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą. Lenkija taip pat svarsto galimybę siųsti savo kariuomenę mainais į gabalėlį Ukrainos – Lvivą“.
Tačiau tokie tvirtinimai neturi jokio pagrindo.
Lenkija yra Helsinkio susitarimų – 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamojo akto – šalis.
Šio dokumento III skirsnis pavadintas „Sienų neliečiamumu“ ir jame yra tokia gana nedviprasmiška norma:
„Dalyvaujančios valstybės laiko neliečiamomis visas viena kitos sienas, taip pat visų Europos valstybių sienas ir todėl dabar ir ateityje susilaikys nuo bet kokio kėsinimosi į šias sienas.
Atitinkamai, jos taip pat susilaikys nuo bet kokių pretenzijų ar veiksmų, kuriais siekiama užgrobti ir uzurpuoti dalį ar visą bet kurios dalyvaujančios valstybės teritoriją.“
Be abejo, ši norma taikoma Ukrainai, kuri yra Jungtinių Tautų narė nuo 1945 m. spalio 24 d.
Lenkijos vyriausybė remia Ukrainos teritorinį vientisumą
Nėra jokių patikimų įrodymų, kad kuris nors iš Lenkijos vyriausybės atstovų oficialiai ar neoficialiai būtų abejojęs Ukrainos teritoriniu vientisumu ar net kalbėjęs apie hipotetines Varšuvos teritorines pretenzijas į šios šalies teritorijas.
Kita vertus, keletą kartų buvo padaryta melagieną paneigiančių pareiškimų.
2024 m. vasario 3 d. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis savo paskyroje socialiniame tinkle X (buv. „Twitter“) rašė:
„Lenkija pripažįsta Ukrainos nepriklausomybę tarptautiniu mastu nustatytose sienose, kurias ne kartą patvirtino Rusijos Federacija: pradedant 1990 m. lapkričio 19 d. sutartimi, baigiant 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešto memorandumu ir 2003 m. sausio 28 d. Sienų sutartimi.“
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosyniakas-Kamyszas komentare Lenkijos dienraščiui „Kresy“ oficialiai paneigė gandus apie Lenkijos karių siuntimą į Ukrainą.
Jis ganėtinai kategoriškai įvertino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono svarstymus apie galimą karių siuntimą į karo krečiamą šalį.
„Tai nebuvo NATO iniciatyva. Tai buvo Prancūzijos iniciatyva“.
Kalbėdamas apie galimą ginkluotųjų pajėgų siuntimą, Lenkijos gynybos ministras tame pačiame interviu akcentavo, kad šalis nesvarsto tokios galimybės ir renkasi teikti pagalbą ginkluote.
Tiesioginio įsitraukimo nėra
NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojusios padėti Ukrainai ir nuolat siunčia karinę ir humanitarinę pagalbą kariaujančiai šaliai, tačiau tiesioginio susidūrimo su Rusija, kurį sukeltų karių įvedimas, neplanuojama.
Kaip skelbiama aljanso svetainėje, NATO veiksmai yra gynybinio pobūdžio, jais siekiama ne išprovokuoti konfliktą, o užkirsti jam kelią.
Aljansas privalo užtikrinti, kad šis karas neprasidėtų ir neišsiplėstų už Ukrainos ribų.
Bet kuriai iš NATO šalių įvedus karius į Ukrainos teritoriją, aljanso pajėgos įsiveltų į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tai esą būtų destruktyvus veiksmas, kuris gerokai paaštrintų karą ir lemtų dar daugiau žmonių kančių.
Maža to, tiesioginio įsivėlimo į konfliktą neprašo ir Ukrainos pusė.
„Užsienio valstybės neįves savo karių į mūsų šalį, kol nebus išspręstas ginkluotas konfliktas Ukrainos teritorijoje. Be to, mes to neprašome. Mes sakome, duokite mums ginklų“, – spekuliacijas apie galimą karių dislokavimą jau anksčiau komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
15min verdiktas: melas. NATO nesiunčia karių į Ukrainą ir tiesiogiai nedalyvauja kare. Taip pat nėra jokių jokių įrodymų, kad Lenkijos valdžios institucijos turi teritorinių pretenzijų Ukrainai ir rengia aneksijos planus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
