Nukopijavo net pavardes?
Rugpjūčio pabaigoje įrašas apie tai pasirodė socialiniame tinkle „Facebook“. Jo autorius tvirtino, esą vokiečiai daugelį dalykų perėmė iš ukrainiečių.
„Kažkada apie vokiečius turėjau geresnę nuomonę, – aiškino jis. Galvojau, kad jie yra kūrėjai, inžinieriai, mąstytojai, filosofai... Deja, bet žiauriai klydau.
Pasirodo vokiečiai – tai tokie Europos kinai… Viską plagijuojantys, viską kopijuojantys. Kai tą supratau, apėmė žiaurus pyktis.“
Anot internauto, vokiečiai viską nukopijavo nuo ukrainiečių. „Nepasikuklino net senovinį ukrainiečių šūkį nukopijuoti... Ir ne tik nukopijuoti, bet ir savo himno moto paversti...
Matant tai, man ima atrodyti, kad ir Kantas, ir Nyčė, ir Liuteris buvo ne vokiečiai, o ukrainiečiai – Konstantin, Nikita ir Liaksandro...
Ir kad vokiečiai juos pasisavino bei per prievartą pakeitė vardus…“
Skaitant įrašą tarp eilučių justi sarkazmas ir kad, pavyzdžiui, norima pasakyti, esą kaip tik ukrainiečiai daugelį dalykų nukopijavo nuo vokiečių.
Sugalvojo žurnalistė
Tačiau tokia sąsaja nėra teisinga – nei vokiečiai nuo ukrainiečių, nei šie nuo vokiečių šūkio nekopijavo. Tai patvirtina jų atsiradimo istorijos.
Šūkis „Viskas bus Ukraina!“ („Все буде Україна!“) turi ne vien tiesioginę, bet ir platesnę reikšmę. Jį galima vartoti ir kaip „viskas bus gerai“ (kitaip tariant, Ukraina su savo valstybingumu, kultūra ir vertybėmis išliks) atitikmenį, patikinimą, kad laukia sėkmė.
Esama net taip pavadintų muzikinių kūrinių: Olenos Bylokon atliekama daina, didžėjaus, prodiuserio Eugene Star (Jevheno Pinčuko) elektroninės muzikos kompozicija.
„Viskas bus Ukraina!“ per karą tapo populiariu šūkiu. Jo autorystė priskiriama žurnalistei, rašytojai Olenai Stepovajai. 2014-aisiais ji išgyveno Donbaso okupaciją. Moteris tuomet tinklaraštyje aprašinėdavo svarbesnius įvykius, o kiekvieną įrašą baigdavo kaip tik tokia fraze. Ilgainiui ji išpopuliarėjo.
Tačiau nacionaliniu šūkiu laikoma kita frazė – „Слава Україні!“ („Šlovė Ukrainai!“, į kurią papratai atsakoma „Героям слава!“ („Herojams šlovė!“).
Taip pat skaitykite: Pasiklydo vertime: ne, „Yandex“ kartu su Ukraina nelinki šlovės ir Rusijai
Taip pat skaitykite: Iškraipė šūkio „Šlovė Ukrainai!“ istoriją: ar jis tikrai susijęs su naciais?
Rašė apie vienybę, ne viršenybę
Žinomos frazės „Deutschland über alles“ (vok. „Vokietija virš visko“) ištakų reikėtų ieškoti XIX a., tad ji negali būti nusižiūrėta nuo šio ukrainiečių šūkio.
Tai yra pirmoji eilutė iš „Das Lied der Deutschen”, dar vadinamos „Deutschlandlied“ (vok. „Vokiečių daina“, „Vokietijos daina“).
Visas pirmasis posmas lietuviškai skamba taip: „Vokietija, visų pirma Vokietija, / Aukščiau už viską pasaulyje, / Jei ji visada stovi kartu, / broliškai kartu, / Nuo Maso (upės Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose – red. past.) iki Nemuno, / Nuo Adidžės (antros pagal ilgį Italijos upės – red. past.) iki Belto (Mažojo Belto – sąsiaurio tarp Jutlandijos pusiasalio ir Funeno salos dabartinėje Danijos teritorijoje – red. past.), / Vokietija, visų pirma Vokietija, / Pati pirmiausia pasaulyje!“
„Vokiečių daina“ buvo Vokietijos (1922-1945 m.), Vakarų Vokietijos (1952-1990 m.) ir suvienytos Vokietijos (nuo 1990-ųjų) himnas. Šaltojo karo metais Rytų Vokietijos himnas buvo „Auferstanden aus Ruinen“ („Pakilusi iš griuvėsių“).
Jo melodiją dar 1796 m. sukūrė austrų kompozitorius Josephas Haydnas. Pirmą kartą kūrinys, pavadintas „Kaiserhymne“ (vok. „Imperatoriaus himnas“) buvo atliktas kitąmet per Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Pranciškaus II gimtadienį.
Pirmosios teksto eilutės skambėjo taip: „Gott erhalte Franz den Kaiser, Unsern guten Kaiser Franz!“ (vok. „Dieve, saugok imperatorių Pranciškų, mūsų gerąjį imperatorių Pranciškų!“). Nors vardas tekste keitėsi kartu su imperatoriais, melodija buvo oficialiai naudojama iki pat Austrijos-Vengrijos žlugimo 1918 m.
XIX a. vid. naujus žodžius šiai melodijai sukūrė universiteto profesorius Augustas Heinrichas Hoffmannas von Fallerslebenas. Dainos tekstą poetas parašė 1841 m., atostogaudamas Šiaurės jūros saloje Helgolande, kuri tuomet priklausė Jungtinei Karalystei, o dabar yra Vokietijos dalis. Jo sukūrimo istorija detaliai priminta šiame straipsnyje.
A.H.Hoffmannas von Fallerslebenas buvo didelis suvienytos Vokietijos šalininkas. Tokia šalis esą buvusi geresnė už visas jo laikais dar egzistavusias mažas kunigaikštystes su savais valdovais.
Štai kodėl pirmas posmas pradėtas žodžiais apie Vokietijos viršenybę (beje, jie niekada nebuvo naudoti kaip pavadinimas). Poetas tokiu būdu ragino suvienyti šias margas kunigaikštystes. Anuomet siūlymas būti lojaliems didesnei šaliai, o ne vietiniam suverenui skambėjo gana revoliucingai ir liberaliai.
Prieštaringi žodžiai negiedami
Tekstas dažnai buvo kritikuojamas dėl nacionalistinio tono, nekuklaus geografinio Vokietijos apibrėžimo ir pan. Vienas pirmųjų kritikų buvo filosofas Friedrichas Nietzsche. Jis grandiozinį pirmojo posmo teiginį pavadino „idiotiškiausiu pasaulyje šūkiu“ (vok. die blödsinnigste Parole der Welt), o knygoje „Taip kalbėjo Zaratustra“ rašė: „Deutschland, Deutschland über alles – bijau, kad tai buvo vokiečių filosofijos pabaiga.“
Daina vis populiarėjo, bet oficialų statusą ji įgijo tik 1922 m., kai Veimaro respublika priėmė jos pirmąją eilutę kaip Vokietijos himną.
Kai kancleris Konradas Adenaueris 1952-aisiais paprašė grąžinti dainą kaip Vakarų Vokietijos himną, jis aiškiai nurodė: bus giedamas tik trečiasis posmas.
O nacius šūkis sužavėjo. Pirmieji himno žodžiai reiškė vokiečių pranašumą ir dominavimą kitose šalyse. Tai, kas XIX a. vid. buvo raginimas suvienytos tautos koncepciją iškelti aukščiau už regioninius skirtumus, geografinėmis ribomis tik apibrėžiant žemes, kurios kultūrine prasme atrodė vokiškos, vėliau buvo interpretuota kaip Vokietijos ekspansionizmo pateisinimas ir pretenzija į pasaulinę hegemoniją.
1945-aisiais žlugus nacių režimui, sąjungininkai net uždraudė žmonėms dainuoti „Vokiečių dainą“.
Kai tuometis kancleris Konradas Adenaueris 1952-aisiais paprašė grąžinti dainą kaip Vakarų Vokietijos himną, jis aiškiai nurodė: bus giedamas tik trečiasis posmas. Jis prasideda žodžiais „Einigkeit und Recht und Freiheit / Für das deutsche Vaterland“, (vok. „Vienybė ir teisingumas ir laisvė / Vokiečių tėvynei“).
Šiame posme minima frazė „Einigkeit und Recht und Freiheit“ („Vienybė, teisingumas ir laisvė“) yra neoficialus nacionalinis moto. Ji iškalama ant kariuomenės diržų sagčių ir kai kurių euro monetų briaunų.
Kadangi pirmasis dainos posmas istoriškai siejamas su nacių režimu ir įvykdytais nusikaltimais, jo dainavimas šiuolaikinėje Vokietijos visuomenėje laikomas tabu. Pirmasis posmas nėra uždraustas ir gali nuskambėti, pavyzdžiui, nedideliame rate, bet viešas jo giedojimas laikomas dideliu netaktu.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad vokiečiai garsųjį šūkį „Vokietija pirmiau už viską“ (Deutschland über alles) nusižiūrėjo nuo ukrainietiškojo „Viskas bus Ukraina!“ (Все буде Україна!). Pirmąjį profesorius Augustas Heinrichas Hoffmannas von Fallerslebenas sukūrė dar XIX a., antrąjį – žurnalistė, rašytoja Olena Stepovaja prieš maždaug dešimtmetį.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.