Jungtinės Karalystės vyriausybė pradėjo byrėti šių metų vasarą, kuomet Konservatorių partijoje pradėjo kilti nepasitikėjimas savo lyderiu Borisu Johnsonu.
Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką lydėjo įtarimai dėl korupcijos partijos viduje bei skandalai dėl neteisėtų vakarėlių pandemijos metu. Nepaisant B.Johnsonui palankaus balsavimo dėl pasitikėjimo partijos viduje, liepos pradžioje ministras pirmininkas paskelbė apie savo atsistatydinimą.
Po du mėnesius trukusios rinkiminės kampanijos B.Johnsono postą perėmė jo nuosekli politikos šalininkė, užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, nugalėjusi buvusį iždo kanclerį Rishi Sunaką.
Liz Truss politinės kampanijos sėkmė
Duodama interviu britų visuomeniniam transliuotojui BBC, L.Truss aštuonias savaites trukusią rinkimų kampaniją pavadino „ilgiausiu darbo pokalbiu istorijoje“.
Jos rinkiminė kampanija partijos nariams buvo priimtinesnė nei konkurento R.Sunako politinės nuostatos, nors šio balsavimo rezultatai gali neatspindėti platesnės visuomenės nuomonės.
Iš dalies partijos kolegų pasitikėjimą ir paramą lėmė L.Truss ištikimybė B.Johnsono vyriausybei, įsitikinęs Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
„Visų pirma, ji nematoma kaip išdavikė, kadangi Rishi Sumakas buvo vienas iš tų, kurie pradėjo B.Jonsono vyriausybės griūties procesą ir konservatorių partijos viduje tai nebuvo sutikta vienareikšmiškai“, – 15min teigė politologas Linas Kojala.
Be to, praėjus keletui mėnesių po B.Johnsono atsistatydinimo, jo reitingai Konservatorių partijos viduje vėl išaugo, o, pasak apžvalgininko, L.Truss matoma kaip ištikima B.Johnsono vyriausybės narė.
Palaikymo sulaukė ir jos politinė programa. Naujoji premjerė savo rinkimų kampanijoje siekė įtikinti, jog jos valdoma vyriausybė ne tik neįves naujų mokesčių, bet ir sieks panaikinti numatytą šešių procentų pelno mokesčio augimą, sumažinti dabartinę mokestinę naštą pažeidžiamoms visuomenės grupėms, sieks sukurti palengvintas mokesčių sistemas, taip skatinant inovacijų ir verslo plėtrą.
„Kas buvo labai dažnai kartojama kampanijos metu iš L.Truss pusės – jokių naujų mokesčių. Tai šiek tiek kirtosi su dviprasmiškesniu R.Sumako kalbėjimu, jog gali tekti peržiūrėti mokesčių sistemą ir imtis veiksmų tam, kad būtų gelbėjamas biudžetas, kur jie nebūtinai būtų palankiai sutikti plačiosios visuomenės“, – teigė L.Kojala.
Dėmesys Ukrainai ir Baltijos šalims
L.Truss nuosekliai laikosi B.Johnsono politikos krypties, ne išimtis ir JK užsienio politika.
Numanoma, jog požiūris į Rusiją ir jos agresiją bus dar griežtesnis, o pagalba Ukrainai nemažės.
„Ji kaip tik akcentuoja, jog būtina palaikyti Ukrainą, kad būtina stiprinti sankcijas Kremliui, didinti gynybos biudžetą net iki 3 proc. BVP, čia dar vienas skirtumas su R.Sumaku“, – pabrėžė L.Kojala.
JK vyriausybės dėmesys bus nukreiptas ir į Baltijos valstybes bei jų saugumo klausimus, ypač vertinant pavojingą ir įtemptą padėtį regione.
„Manau, kad tikrai tas dėmesys Baltijos valstybėms bus didelis. Ypač žinant, jog JK atlieka reikšmingą vaidmenį NATO priešakiniame batalione Estijoje, kuris turėtų išaugti iki brigados lygmens“, – sakė L.Kojala.
L. Kojala: ji kaip tik akcentuoja, jog būtina palaikyti Ukrainą, kad būtina stiprinti sankcijas Kremliui.
Didėjanti infliacija ir Europą apėmusi energetikos krizė neaplenkia ir Jungtinės Karalystės, todėl vyriausybei gali tekti susidurti su politinėmis aistromis šalies viduje.
Pasak politologo, tam tikros politinės įtampos gali augti tarp Europos Sąjungos ir JK: „Ko gero, didesnė rizika, jog bus aštresnis santykis su Europos Sąjunga dėl Šiaurės Airijos protokolų, dėl kitų prekybinių su „Brexit“ procesu susijusių veiksnių.
Čia L.Truss nevengia aštrumo jau dabar, šioje srityje gali būti bandoma šiek tiek balansuoti vidaus politikos problemas su rodymu, jog jos kyla dėl išorinių veikėjų“.
Kylančios vidaus politikos problemos, susijusios su energetikos kainomis, neturėtų pakeisti JK užsienio politikos kurso bei požiūrio į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Politika L.Truss lydėjo nuo vaikystės
Mary Elizabeth Truss gimė Oksforde 1975 m., matematikos profesoriaus ir medicinos seselės šeimoje, kurioje, pasak L.Truss, vyravo kairiosios politinės krypties nuostatos.
BBC rašo, jog vaikystėje kartu su mama L.Truss dalyvavo įvairiose kampanijose, nukreiptose prieš tuometinės JK ministrės pirmininkės Margaret Thatcher politiką bei raginančiose branduolinio nusiginklavimo.
L.Truss, įstojusi į Oksfordo universitetą, išlaikė susidomėjimą politika, ekonomika ir filosofija bei aktyviai palaikė JK Liberalų demokratų partiją, o 1994 m. partijos rengiamoje konferencijoje net pasisakė už monarchijos atsisakymą.
„Mes, liberalai demokratai, tikime į visiems suteikiamas galimybes. Mes netikime, jog gimėme valdyti“, – teigė būsimoji JK ministrė pirmininkė L.Truss.
Tiesa, nepaisant nuo vaikystės lydėjusios liberalios politikos įtakos, vis dar studijuojant Oksforde įvyko lūžis, lėmęs, jog L.Truss pasuko kita kryptimi, kai nusprendė tapti Konservatorių partijos nare.
Po dviejų nesėkmingų bandymų rinkimuose 2001 bei 2005 metais L.Truss politinės ambicijos nesumenko. Jau 2006 metais jai pavyko pradėti aktyvią politinę karjerą bei užimti Grinvičo tarybos narės pareigas.
Kaip praneša BBC, buvusio Konservatorių lyderio Davido Camerono išreikštas pasitikėjimas padėjo L.Truss 2010 metais laimėti vietą JK parlamente, nepaisant lydėjusio skandalo dėl romano su kitu parlamento nariu Marku Fieldu.
Politinė L.Truss karjera toliau klostėsi nuosekliai: po dvejų metų parlamente ji žengė į vyriausybę ir ėmėsi vadovauti JK švietimo ministerijai, o 2014 metais buvo paskirta aplinkos apsaugos sekretore.
