66 metų amžiaus S.Zurabišvili, kurią remia valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, antrajame prezidento rinkimų ture surinko 59,6 proc. balsų ir nugalėjo opozicijos kandidatą Grigolą Vašadzę, sulaukusį 40,4 proc. rinkėjų paramos.
Politinių pabėgėlių šeimoje Prancūzijoje gimusi S.Zurabišvili čia daug metų dirbo Sakartvelo ambasadore.
2004 metais įgijusi Sakartvelo pilietybę, ji ėmė eiti užsienio reikalų ministrės pareigas, iš kurių po metų buvo atleista. Kai kurie kartvelai iki šiol jos visiškai nepriėmė: vieni jos negali laikyti „sava“ todėl, kad gimė Prancūzijoje, kitus erzina netobulas kartvelų kalbos mokėjimas.
Savo ruožtu S.Zurabišvili prancūziško akcento nesigėdija ir tikina besididžiuojanti kartvelų kalbos žiniomis.
„Pirmą kartą atvykau į Sakartvelą būdama 36 metų amžiaus. Kartvelų kalbos išmokau šeimoje, po to mokiausi savarankiškai skaitydama ir versdama. Neturėjau jokio kontakto su kartvelais, išskyrus tuos, kurie gyveno emigracijoje“, – ji sakė portalui „Deutsche Welle“.
Prorusiška kandidatė?
S.Zurabišvili užsienio reikalų ministrės pareigas ėjo Michailo Saakašvilio vyriausybėje. Kampanijos metu ji buvusį prezidentą kritikavo dėl neva 2008-aisiais su Rusija pradėto karo.
Tokie S.Zurabišvili pareiškimai papiktino vis dar karo žaizdas besigydančią Sakartvelo visuomenę, opozicija jai ėmė lipdyti prorusiškos kandidatės etiketę.
15min kalbintas Sakartvelo Strateginių studijų centro viceprezidentas Iraklijus Porčidzė patikino, kad kai kurie prezidentės pareiškimai puikiai pasitarnauja Kremliui.
„Deja, realybė yra tokia, kad Zurabišvili garsėja pasisakymais, sutampančiais su Rusijos naratyvu, pavyzdžiui, kad Sakartvelo vyriausybė ar Saakašvilis bombardavo savo piliečius, kad vienu ar kitu būdu pradėjo karą. O Rusija tuo labai džiaugėsi ir naudojosi.
Todėl nieko nuostabaus, kad jos įvaizdis – itin kontroversiškas. Manau, kad toks jis ir išliks, kadangi Zurabišvili asmenybė bei lyderiavimo stilius yra labai dviprasmiškas. Ji nereprezentuoja vertybių, dėl kurių sutarė Sakartvelo politikai“, – sakė I.Porčidzė ir pridūrė, kad analitikai nuo pat pirmosios prezidentavimo dienos atidžiai stebės jos naratyvą.
Sakartvelas 2008-ųjų rugpjūtį iš tiesų pirmasis paleido ugnį separatistų kontroliuojamoje Pietų Osetijoje. Vis dėlto Maskva metų metus šioje teritorijoje ir gretimoje Abchazijoje naudojo hibridinio karo priemones bei vykdė provokacijas.
Separatistinės respublikos, kurių nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, ligi šiol nėra grąžintos Sakartvelui. Be to, praėjus dešimčiai metų po karo pradžios, Maskva ir toliau perkelia sienas, „atsiriekdama“ vis daugiau Sakartvelo teritorijos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dešimtmetis po Gruzijos-Rusijos karo: Maskva vis dar „ryja“ kaimynes žemes
Savo ruožtu S.Zurabišvili kratosi prorusiškos politikės įvaizdžio ir tikina sieksianti išlaikyti į Vakarus orientuotą šalies užsienio politikos kryptį.
2014 metais Tbilisis ir Briuselis pasirašė Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutartį, Sakartvelas siekia įstoti į NATO. Tiesa, analitikai ir politikai sutaria, kad šiuo metu Tbilisis neturi jokių realių šansų greitu metu prisijungti prie kurios nors iš šių organizacijų.
Naujoji Sakartvelo prezidentė teigė sieksianti Sakartvelo santykių su Rusija ir Vakarais balanso.
„Apskritai kaip diplomatė pasisakau už derybas. Tokia šalis kaip Sakartvelas, kuri negali naudoti ginkluotos jėgos... Jei atsisakysi diplomatinio instrumento, kas liks? Liks tai, ką turime šiandien – esame izoliuoti.
Tačiau nematau, kaip galėtumėme atgaivinti dialogo su Rusija formą, tokia, kokia ji yra šiandien“, – laikraščiui „The Financial Times“ prieš rinkimus kalbėjo S.Zurabišvili.
Nors S.Zurabišvili varžovas antrajame ture G.Vašadzė buvo laikomas labiau provakarietišku kandidatu, kai kurie analitikai mano, kad ir naujoji prezidentė neskubės draugauti su Maskva.
L.Mitchellas: „Zurabišvili pergalė reikštų aiškų Tbilisio diplomatinės opozicijos Rusijai politikos, balansuojančios tarp pastangų deeskaluoti įtampą tarp dviejų šalių bei išvengti žvanginimo ginklais, tęstinumą.“
Kolumbijos universiteto Arnoldo A.Saltzmano Karo ir taikos studijų instituto asocijuotas analitikas Lincolnas Mitchellas dar prieš rinkimus rašė, kad „Zurabišvili pergalė reikštų aiškų Tbilisio diplomatinės opozicijos Rusijai politikos, balansuojančios tarp pastangų deeskaluoti įtampą tarp dviejų šalių bei išvengti žvanginimo ginklais, tęstinumą.“
Rinkimus gaubia sukčiavimo šešėlis
I.Porčidzė 15min teigė, kad nors S.Zurabišvili rinkimuose sulaukė beveik 60 proc. balsavusiųjų paramos, visuomenės palaikymas iš tiesų yra gerokai mažesnis. Esą prie jos pergalės prisidėjo valdančiosios partijos ir jos įkūrėjo, turtingiausio šalies žmogaus Bidzinos Ivanišvilio parama. Rusijoje turtus susikrovęs bankininkas milijardierius laikomas de facto Sakartvelo vadovu.
„Jie („Sakartvelo svajonė“ ir B.Ivanišvilis – red.) Zurabišvili išrinkimui išleido labai daug pinigų. Be to, valstybės aparatas, įskaitant valstybės saugumo tarnybą, dirbo jos naudai. Matėme labai akivaizdų (valdančiųjų) bendradarbiavimą su nusikalstamomis grupuotėmis, bandžiusiomis mobilizuoti Zurabišvili rėmėjus“, – tikino Sakartvelo Strateginių studijų centro viceprezidentas.
Paskelbus preliminarius rinkimų rezultatus, M.Saakašvilis nedelsdamas apkaltino valdančiuosius „masiniu sukčiavimu“.
„Transparency International“ ir kitos nevyriausybinės organizacijos taip pat skelbė apie kampanijos metu užfiksuotus atvirus grasinimus, kyšininkavimą, balsų pirkimą, neapykantos kalbą bei sukčiavimą.
„Turėjome ir balsų pirkimo problemą. Turiu omenyje ne tik balsų pirkimą tikrąja to žodžio prasme, bet ir programą, žadančia iš Ivanišvilio labdaros fondo išmokėti 600 tūkst. žmonių skolas. Tai galima laikyti tiesioginiu balsų pirkimu“, – 15min sakė I.Porčidzė, omenyje turėdamas prieš antrąjį rinkimų turą vyriausybės paskelbtus pažadus dėl skolų „nurašymo“.
Tiesa, ketvirtadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijos vadovas Kristianas Vigeninas pareiškė, kad organizacija rinkimus Sakartvele, tačiau atkreipė dėmesį į „griežtą retoriką“ rinkimų kampanijos metu.
Pamokos prieš parlamento rinkimus
S.Zurabšvili – paskutinė tiesiogiai kartvelų išrinkta prezidentė. Tai – Sakartvelo valdymo sistemos parėjimo iš prezidentinės į parlamentinę dalis. Nuo 2024-ųjų šalies prezidentą rinks iš 300 narių sudaryta rinkikų kolegija.
Remiantis parlamento priimta nauja Sakartvelo konstitucija, kuri įsigalios S.Zurabišvili pradėjus eiti pareigas, šalies vadovo galios bus gerokai apribotos – ji beveik nebeturės įtakos vidaus politikai.
Pasak I.Porčidzės, trečiadienio balsavimą galima vadinti rimta repeticija prieš 2020-ųjų parlamento rinkimus. Analitikas tikina, kad Sakartvelas įžengia į labai įdomų laikotarpį, kadangi šiuo metu visi svarbiausi politiniai postai priklauso „Sakartvelo svajonės“ kandidatams ar jos remiamiems atstovams.
I.Porčidzė: „Problema su dabartine valdančiąja partija yra ta, kad ji per pastaruosius šešerius metus beveik nieko nenuveikė – jie nepademonstravo visuomenei, kad gali vykdyti pažadus.“
„Problema su dabartine valdančiąja partija yra ta, kad ji per pastaruosius šešerius metus beveik nieko nenuveikė – jie nepademonstravo visuomenei, kad gali vykdyti pažadus.
Todėl vyriausybei bus svarbu parodyti, kad ji vykdo pažadus, parodyti savo politinę viziją“, – 15min sakė I.Porčidzė.
Sakartvelo Strateginių studijų centro viceprezidentas mano, kad 2020-ųjų parlamento rinkimų rezultatai labai priklausys nuo opozicijos: ar ji bursis į politinius blokus, ar bus suformuotas alternatyvus politinis centras. Esą svarbu ir tai, ar opozicija sugebės pasiūlyti pozityvią politinę darbotvarkę.
„Vyriausybė šiuose prezidento rinkimuose išmoko labai aiškią pamoką: visuomenei atsibodo dabartinė politinė aplinka, net 40 proc. rinkėjų balsavo už opozicijos kandidatą. Tai rodo, kad į dabartinę vyriausybę yra nukreiptas labai didelis pyktis“, – pridūrė I.Porčidzė.
