Naujam kariniam konfliktui Rusija gali mesti slaptas pajėgas

Jei Rusija nuspręstų pradėti naują karinį konfliktą, galėtų pasinaudoti šešėliniu laivynu

Šešėlinį laivyną sudaro už oficialaus laivybos pasaulio ribų veikiantys laivai. Tikėtina, kad Rusija jį naudoja ne tik prekybai, bet ir strateginiams pervežimams (angl. sealift).

Taip vadinama viena iš nepakeičiamų karinių veiklų, kurios vyksta toli nuo visuomenės akių: komerciniai laivai gabena kariuomenei reikalingą įrangą – nuo tankų iki degalų. Ir jei Rusija ar jos sąjungininkės nuspręstų pradėti naują karinį konfliktą, dabar jos galėtų pasinaudoti šešėliniu laivynu.

Dar prieš Vakarų vyriausybėms 2022 m. gruodį nustačius 60 JAV dolerių už barelį kainos viršutinę ribą Rusijos naftai, Vakarų jūrų draudimo bendrovės pagrįstai spėjo, kad Rusija imsis kurti šešėlinį laivyną.

Straipsnio autorė atkreipė dėmesį, kad prieš viršutinės ribos nustatymo paskelbimą draudikai, kurie dominuoja laivybos apsaugos ir žalos atlyginimo (angl. P&I) draudime, pradėjo atsisakyti drausti tanklaivius, gabenančius Rusijos naftą. Tada, kai apribojimas buvo įvestas, jie turėjo apskritai nutraukti draudimą, nes yra saistomi savo šalių įstatymų.

Vakarų laivybos bendrovės taip pat buvo saistomos kainų viršutinės ribos. Dauguma kitur įsikūrusių laivybos bendrovių taip pat nustojo vežti sankcionuotą rusišką naftą, nes tai būtų reiškę plaukiojimą be tinkamo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų.

Visa tai turėjo sumažinti itin svarbias Rusijos pajamas iš naftos ir galbūt įtikinti Maskvą nutraukti karą prieš Ukrainą. Tačiau vietoje to, naftos kainų apribojimas sudarė sąlygas Rusijai išplėsti savo šešėlinį laivyną.

„Tass“/Rusijos karinis laivynas

Šie šešėliniai laivai, dar vadinami laivais vaiduokliais, priklauso neskaidrioms bendrovėms, neturi veikiančio P&I draudimo ir plaukioja su Gabono ir kitų šalių, turinčių minimalią jūrinę patirtį arba visai jos neturinčių, vėliavomis.

Rusija staiga tapo labai priklausoma nuo šešėlinio laivyno

Iki kainų viršutinės ribos ir kitų sankcijų įvedimo šešėlinį laivyną sudarė keli šimtai laivų, gabenančių sankcionuotas prekes į Iraną, Venesuelą ir Šiaurės Korėją ir iš jų. Tačiau staiga Rusija tapo labai priklausoma nuo šešėlinio laivyno, o tai reiškė, kad daug oficialiai veikiančių laivų savininkų staiga susidomėjo senų laivų pardavimu šiam laivynui.

„Armada labai greitai išaugo. Nors šešėlinius laivus iš esmės sunku identifikuoti, manoma, kad dabar šis laivynas sudaro 17 proc. viso pasaulio naftos tanklaivių laivyno, o jam priklauso ir daug kitų tanklaivių bei krovininių laivų“, – rašo „Politico“.

Manoma, kad daugiau kaip 1 000 prekybinių laivų savininkai stojo Rusijos pusėn. Pastebima, kad šešėlinių laivų savininkai, pasislėpę už žalvario plokštelėmis pažymėtų bendrovių atokiose vietose, galbūt politiškai nepalaiko Kremliaus, tačiau jie pasinaudojo verslo galimybe.

„O šie savininkai ir laivai gali padėti Kremliui ir kitais būdais. Kremlius galėtų juos panaudoti strateginiams pervežimams“, – pridūrė straipsnio autorė.

„Esu girdėjęs diskusijų, kuriose nurodoma, kad, net jei sankcijos šiandien būtų atšauktos, ne visi [šešėlinio laivyno] laivai grįžtų į komercinę prekybą, – pažymėjo Sveinas Ringbakkenas, Norvegijos jūrų karo rizikos draudiko DNK generalinis direktorius. – Kai kurie iš jų yra netinkami; kai kurie veikia labai pigioje aplinkoje.“

Iš tiesų daugelis šešėlinių laivų yra visiems laikams prarasti oficialaus laivybos sektoriaus.

Pasinaudos šiais laivais karo metu

„Šie laivai jau neoficialiai aptarnauja Rusiją ir kitas šalis, kurios remiasi šešėliniu laivynu, – pažymėjo jis. – Tai, kad šešėlinis laivynas šioms šalims prieinamas taikos metu, reiškia, kad jis gali būti prieinamas ir tada, kai padėtis taps ne tokia taiki.“

Tai svarbu ne tik dėl to, kad Rusijai gali prireikti strateginių jūrinių laivų, bet ir dėl to, kad Amerikos jūrinių laivų pajėgumai yra sunkioje padėtyje.

Shutterstock nuotr./Rusų tanklaivis

Nuo pat pirmųjų Šaltojo karo metų strateginių jūrinių pervežimų sistemą sudarė laivai ir jūrininkai, kuriuos įdarbino Pentagono Jūrų pervežimų vadavietė, taip pat laivai ir jūrininkai, kuriuos organizavo civilinė Jūrų administracija ir kurie buvo samdomi iš privataus sektoriaus. Nors tuo laikotarpiu ši sistema dažniausiai veikė gerai, vėliau jai atėjo sunkesni laikai.

Šiuo metu 17 iš 44 JAV Transporto vadavietės, kuriai priklauso Jūrų transporto vadavietė, valdomų laivų yra 50 metų ar senesni. Tuo tarpu Jūrų laivybos administracija šiuo metu turi 92 laivus, o šeštajame dešimtmetyje jų buvo 2277. Ir vis dėlto šiuo metu daugiau kaip 90 proc. JAV karinės įrangos į Europą gabenama jūra.

Amerikos laivybos sektorius taip pat negali daug padėti, nes yra mažas ir maksimaliai išnaudotas. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, šiuo metu su JAV vėliava plaukioja 3531 prekybos laivas (3,4 proc. visų pasaulio laivų). Savo ruožtu Rusija turi 2910 prekybinių laivų, plaukiojančių su jos vėliava, tačiau dėl šešėlinio laivyno ji gali turėti šimtus kitų. Be abejo, Gabonas ir kitos panašios šalys gali būti tuo nepatenkintos, tačiau jei jos atsisakytų savo laivų vėliavų, kitos šalys paprasčiausiai įsitrauktų.

Vessel Finder/Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivis „Andromeda star“

Svarbiausias Amerikos prioritetas šiuo klausimu neabejotinai turėtų būti savo strateginio jūrų laivyno sutvarkymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabar ji turi planuoti ginkluoto konflikto ne tik su Rusija, bet ir su Kinija, kuri turi 5 997 prekybinius laivus su savo vėliava ir 842 laivus su Honkongo vėliava. Tačiau beveik taip pat svarbu užtikrinti, kad šešėlinis laivynas nepadvigubėtų kaip Rusijos strateginė jūrų laivininkystė.

„Dabar būtų tinkamas laikas pranešti šešėlinių laivų įguloms ir savininkams, kad nors pagalba sankcionuotai Rusijos prekybai gali atrodyti protinga idėja, remti Rusijos kariuomenę būtų siaubinga“, – reziumavo Atlanto tarybos ekspertė.