– Kokie uždaviniai laukia V.Hroismano vyriausybės, jei bus pritarta jos sudėčiai?
– Pirmas uždavinys bus įgyti parlamento palaikymą, nes akivaizdu, kad naujoji parlamento dauguma, kuri formuojama iš dviejų partijų ir dar keliolikos parlamentarų iš kitų frakcijų, bus labai trapi. Be parlamento palaikymo negali funkcionuoti nė viena vyriausybė. Arsenijui Jaceniukui to pasiekti nepavyko ir jam neliko kitos išeities, kaip tik trauktis iš pareigų.
Politinių reformų paketas išlieka tas pats: šalies decentralizacija, kuriai įgyvendinti reikalinga konstitucijos reforma, taip pat teisinės, rinkimų sistemos reformos. Darbų sąrašas išties ilgas, bet, norint visa tai įgyvendinti, pirmiausia reikia įgyti politinį palaikymą.
– Ar įmanoma susitarti, kad parlamentas pritartų vyriausybės pateiktiems projektams?
– Tai bus išties sudėtinga, nes valdančioji dauguma turės tik šiek tiek daugiau nei pusę mandatų parlamente. Ypač sudėtinga bus pradėti projektus, apimančius kovą su korupcija. Likusi parlamento dalis nėra suinteresuota tęsti darbus tokiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, buvusios premjerės Julijos Tymošenko vadovaujama opozicinė politinė jėga mato nuomonių apklausas ir suvokia, kad rinkimuose jie laimėtų daugiau mandatų, nei šiuo metu turi Radoje.
Todėl nieko keisto, kad jų tikslas yra toliau vesti šalį į politinį chaosą, kuris baigtųsi pirmalaikiais rinkimais. Tokiomis aplinkybėmis dirbant, naujajai vyriausybei bus tikrai sunku priimti įstatymus, kurių iš valdžios reikalauja Ukrainos visuomenė ir apskritai Maidano dvasia.
– Aivaras Abromavičius, buvęs ekonomikos plėtros ir prekybos ministras, yra sakęs, kad jo vykdomoms ūkio reformoms trukdo ne tik oligarchai, bet ir korumpuoti politikai. Kaip apibūdintumėte V. Hroismaną?
– V.Hroismanas yra gana jaunas politikas, pagarsėjęs kaip reformatorius, tiesa, tik regioniniu lygmeniu. Jis, atrodo, aštuonerius metus dirbo vieno iš Vakarų Ukrainos miestų meru ir sugebėjo pademonstruoti savo, kaip jaunosios kartos politiko, gebėjimus. Kita vertus, V.Hroismanui dar reikės įrodyti, kad jis nėra tik prezidento kišenėje esantis politikas, nes akivaizdu, kad jo sąsajos su prezidentu yra labai artimos.
Prezidentas juo pasitiki, bet, jei V.Hroismanas bus tik prezidento užmojų vykdytojas, neginantis savo nuomonės, jo pozicijos bei galimybės įgyvendinti reformas suprastės. Dabar vykstančiose diskusijose V.Hroismanas mėgina įrodyti, kad sugeba dirbti savarankiškai. Jis inicijavo keleto ministrų pakeitimus, todėl kol kas neturime visos jo vyriausybės sudėties.
– Šiuo metu Ukrainoje laukiama tarptautinių finansinių institucijų paramos. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas yra numatęs daugiau nei milijardo dolerių injekciją į šalies ekonomiką. Kokia yra šių institucijų įtaka siekiant stabilizuoti ekonominę ir politinę padėtį Ukrainoje?
– Ukrainos situacija labai sunki, pernai šalies ekonomika susitraukė kone dešimtadaliu. Be užsienio dotacijų Ukraina iš esmės neišgyventų. Pagrindiniai užsienio kreditorių reikalavimai – kad Ukraina vėl turėtų vyriausybę (nes kol kas jos neturi) ir toliau einama pradėtų reformų keliu. V.Hroismano vyriausybė, jei bus patvirtinta, tikriausiai sugebės atitikti šiuos reikalavimus.
