Labai galimas daiktas, kad profesorius G.Conte yra paprastas ir tvarkingas 54 metų vyras iš normalios itališkos kasdienybės.
Anaiptol ne milijardierius, ne įtakingos partijos bosas, ne charizmatiškas verslo tūzas ir šiaip – mažai žinomas žmogus tarp kitų žmonių.
Kad 60 milijonų italų tokia versija imtų ir patikėtų, buvo atlikta „operacija taksi“: į susitikimą su šalies prezidentu Sergio Mattarella Kvirinalo rūmuose šis Florencijos universiteto dėstytojas atvyko taksi automobiliu, kurį susistabdė tiesiog gatvėje.
„Kur važiuosime?“ – paklausė vairuotojas. „Pas prezidentą Mattarellą, į Kvirinalą“, – atsakė keleivis.
Vairuotojas pagalvojo, kad keleivis juokauja. Jis paprasčiausiai nepatikėjo.
Vieni nepatikėjo, bet tam tikra Italijos gyventojų dalis liko patenkinta.
Populistai savo rinkėjus maitina specialiu patiekalu, kurio pagrindiniai ingredientai yra tokie: antipolitika, alergija tradicinėms partijoms, nusibodusiems lyderiams, tamsiai mėlyniems tarnybiniams automobiliams su švyturėliais ir sirenomis, atidirbtoms šypsenoms ir dar labiau atidirbtoms frazėms.
Todėl nematytas ponas Giuseppe, vykstantis taksi pas šalies prezidentą atsiimti premjero įgaliojimų, yra naujiena. Teigiamas ir daug žadantis anonsas.
Du riejosi tol, kol atsirado trečias
Kita naujiena: Italijos prezidentas S.Mattarella premjeru paskyrė poną Giuseppe, kurį pamatė pirmą kartą gyvenime. Kaip ir kiti, maždaug 99 proc. italų.
Kita vertus, ką galėjo padaryti prezidentas? Parlamento rinkimai Italijoje įvyko kovo 4 dieną. Nuo tada iki dabar, kai išniro ponas Giuseppe, praėjo 80 dienų.
Tiek laiko dvi daugiausia balsų surinkusios partijos – „Movimento Cinque Stelle M5S“ (Penkių žvaigždžių judėjimas) ir „Lega Nord“ (Šiaurės lyga) aiškinosi santykius, siuntė viena kitą į gerą vietą, gąsdino, grasino.
80 dienų Italija užgniaužusi kvapą klausėsi, kaip riejasi abiejų judėjimų lyderiai. Luigi Di Maio (M5S): „Aš būsiu premjeras.“ Matteo Salvini (Šiaurės lyga): „Ne, premjeras būsiu aš.“
Iš viso to išėjo štai kas: geltonieji populistai (M5S) pasirašė 29 punktų politinių vedybų sutartį su žaliaisiais – Šiaurės lyga.
O šios spalvingos ir aikštingos šeimos galva buvo paskirtas ponas Giuseppe Conte – teisininkas, kurio iki šiol neregėjo nei šalies prezidentas, nei piliečiai.
Patikslintas pravardžių sąrašas
Šalies prezidentas prieš suteikdamas ponui Giuseppe įgaliojimus sudaryti vyriausybę tardė jį Kvirinalo rūmuose porą valandų.
Italijos žiniasklaida springsta įvairiausiomis versijomis ir spėliojimais dėl to, kaip S.Mattarella egzaminavo politikos debiutantą.
Vienokia ar kitokia forma, matyt, teiravosi: „Gerasis žmogau, ar žinai, kur eini? Ar atlaikys nervų sistema? Ar pajėgsi? Ar suvaldysi?“
Ir panašiai. Nes Italija yra Italija: politinių aistrų, aukštos institucinės įtampos, pasiutusiai kandžių apžvalgininkų ir profesionaliai dirbančių paparacų šalis.
Vos tik kuluaruose išniro nematyto teisės profesoriaus kandidatūra, išsyk pradėtos rikiuoti pravardės, apibūdinančios negailestingą politikos profesionalų požiūrį į naujoką, kuris iš nieko tapo viskuo.
1. „Mister Nessuno“ – Ponas Niekas. Ši pravardė perteikia nuostabą, kurią išgyveno Italija, išgirdusi naujo premjero vardą.
„Tarkime, mane paskiria Italijos futbolo rinktinės treneriu. Aš bent jau žinau žaidimo taisykles. O ar tas niekada politikos arenoje nebuvęs advokatas žino taisykles?“
Advokatas, teisės profesorius G.Conte niekada nedalyvavo politikoje, nepriklausė jokiai partijai, nebuvo jokių judėjimų lyderis.
Socialiniai tinklai ūžte ūžia analogijomis ir retoriniais klausimais: „Tarkime, mane paskiria Italijos futbolo rinktinės treneriu. Aš bent jau žinau žaidimo taisykles. O ar tas niekada politikos arenoje nebuvęs advokatas žino taisykles?“
2. „Foglia di fico“ – figos lapas. Daug kam atrodo, jog „Ponas Niekas“ atsirado ne iš dviejų populistinių judėjimų sutarimo, o atvirkščiai – dėl nesutramdomų rietenų.
M5S deklaruoja socialines garantijas, o Šiaurės lyga – garantijas verslui. Geltonieji nori gelbėti Pietų Italijos ekonomiką, žalieji – nė nemano. Žalieji nori gelbėti Silvio Berlusconi verslo imperiją, o geltonieji apie tai nė negalvoja.
Ar advokatas G.Conte taps figos lapu, kuriam teks pridengti populistų prieštaras?
3. „Elegantone“ – elegantiškasis. O taip, – gerų manierų, akademinės iškalbos ir spindinčios itališkos elegancijos šiam teisės profesoriui netrūksta. Jis jau pelnė italų advokatūros elegancijos čempiono titulą.
Palyginti su profesoriaus Mario Monti senamadiškais dryžuotais kostiumais arba S.Berlusconi dvieiliais kostiumais, arba atlapotais Matteo Renzi marškiniais, G.Conte yra vyras be priekaištų.
Ne veltui, matyt, profesoriauja Florencijoje – mieste, kuriame vyksta vyrų mados savaitė „Pitti Uomo“.
4. „Mister Curriculum Pompato“ – misteris „Pripumpuotas gyvenimo aprašymas“. Kol kas tai vienintelė tamsi dėmė, kurią pavyko aptikti Italijos politikos paparacams.
Fantastiškame profesoriaus CV – net 28 puslapiai. Kur tik jis nedėstė, kur tik nestudijavo: Niujorke, Vienos kultūros institute, Paryžiaus Sorbonoje, Maltoje, Londone ir dar daug kur.
Tereikėjo poros dienų, kad paaiškėtų, jog elegantiškasis teisininkas smagiai prifantazavo. Niujorke jis nesimokė, Londone buvo, bet svečiuose pas merginą, Vienoje mokėsi, bet tas kultūros institutas buvo viso labo vokiečių kalbos mokykla.
5. „Telecomando“ – televizijos pultelis. Tokia galėtų būti advokato G.Conte misija: klusniai vykdyti populistų sutarties punktus ir daug neklausinėti. Premjeras, matyt, bent jau iš pradžių turės ribotą sprendimų ir veiksmų laisvės autonomiją.
Nebent ją pavyktų išsikovoti bendraujant su dviem emocijų ir žodžių kišenėje neieškančiais lyderiais – L.Di Maio ir M.Salvini. Ar pavyks?
Pirmasis ir labai aršus išbandymas negirdėtam gerų manierų teisininkui bus ministrų kabineto sudarymas.
Pasirašys ant populistų pateikto sąrašo? Ar parodys, kad turi savo strateginę viziją?
