Po viruso „WannaCry“ kibernetinės atakos, kuris užrakino šimtus tūkstančių kompiuterių pasaulyje, kaltininke buvo įvardijama Šiaurės Korėja. Jei tiksliau, pirštai buvo nukreipti į kibernetinių nusikaltėlių grupuotę, žinomą kaip „Lazarus Group“ – ši grupuotė siejama su 2014 m. ataka prieš „Sony Pictures“, o taip pat kaltinama 81 milijonų JAV dolerių vagyste iš Bangladešo banko.
Kol kas pasaulinė žiniasklaida vengė ieškoti skirtumų tarp „Lazarus Group“ ir Kim Jong Uno režimo, ir tai suprantama – Šiaurės Korėja kriminaliniais nusikaltėliais pasikliovė daug metų.
Šioje srityje Šiaurės Korėja lenkia visus kitus, tačiau atsiranda vis daugiau įrodymų, kad ir kitos šalys – ypač Rusija – vis dažniau pasitelkia organizuotas nusikalstamas grupuotes kaip savas pajėgas, žvalgybinius išteklius ir kartais netgi kaip samdomus žudikus.
Sveiki atvykę į modernų hibridinių karių amžių, kuomet netgi nusikalstamumas tampa ginklu, rašo „foreignpolicy.com“.
Nėra abejonių, kad Šiaurės Korėja pirmavo pasitelkdama organizuotą nusikalstamumą šalies poreikiams. Šios valstybės liūdnai pagarsėjęs „Biuras 39“ yra vyriausybės mafijos darinys, skirtas nelegaliai užsitikrinti išteklių valstybei, o ypač jos branduolinei programai, taip pat šis darinys padeda importuoti prabangos prekes diktatoriui.
„Biuras 39“ organizuoja metamfetamino gamybą vyriausybės laboratorijose, šalies pinigų kalykla padeda padirbti aukščiausios kokybės banknotus pasaulyje, o šalies valdoma draudimo bendrovė „Korea National Insurance Corp.“ yra atsakinga už pasaulinės apimties apgavystes draudimo srityje.
Iš Šiaurės Korėjos pabėgęs šalies pareigūnas Thae Yong-ho 2017 m. tikino, kad Pchenjano naudojamos schemos uždirba „dešimtis milijonų JAV dolerių“ kasmet. Pavyzdžiui, 2009 m. minėta draudimo bendrovė tuometiniam Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Ilui kaip gimtadienio dovaną nusiuntė 20 milijonų JAV dolerių grynaisiais.
Atsigręžti į kibernetinį nusikalstamumą buvo logiškas kitas žingsnis – pigus, potencialiai pelningas ir nuo fizinių kontaktų nepriklausomas kibernetinis nusikalstamumas yra idealus būdas skurdžiai ir atstumtai šaliai. Kitos valstybės, kurios siekia sujaukti pasaulinę tvarką, mokosi iš Pchenjano pavyzdžio bei elgiasi dar subtiliau.
Skirtingai nei Šiaurės Korėja, kitos šalys paprastai su nusikalstamomis grupuotėmis sudaro sandėrius, vyriausybės į tai tiesiogiai neįsitraukia. Gangsteriai turi įvairių reikiamų įgūdžių ir galimybių, kurios gali būti vertingos žvalgybos agentūroms ir slaptoms operacijoms moderniame pasaulyje. Pavyzdžiui, slapta pergabenti prekes ar žmones per sienas, rinkti lėšas politiniais tikslais ar paprasčiausiai paleisti kulką į nepatogų asmenį kitoje valstybėje.
Žinoma, žvalgybos agentūros kriminalinius nusikaltėlius pasitelkdavo ir anksčiau. Sicilijos mafija padėjo amerikiečiams 1943-iaisiais per Antrąjį pasaulinį karą, o 1990-aisiais Pakistano žvalgyba pasitelkė „D-Company“ grupuotę teroro atakoms Indijoje.
Tačiau Rusija, užsimojusi kariauti „politinį karą su Vakarais“, iškyla kaip viena didžiausių gangsterių paslaugų entuziasčių. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos žvalgybos agentūros dabar pasiekė Šaltojo karo lygmenį, atrodytų ironiška, kad joms prireikia tokių „mėgėjų“ paslaugų. Tačiau operacijų skaičius ir ambicijos yra tokios didelės, kad ir joms prireikia papildomų pajėgumų.
Mobilizuojami Maskvos banditai
Dalis atvejų, kai Rusija kriminalinius nusikaltėlius naudojo savo tikslams pasiekti, yra gerai žinomi. Pavyzdžiui, Krymo aneksija, taip pat nedeklaruotas karas Ukrainos Donbaso regione vykdomas ne tik Rusijos specialiųjų pajėgų, bet ir vietinių banditų. Taip pat daug Rusijos kibernetinių atakų, o ypač pačių didžiausių, buvo atliekamos pasitelkiant ir kriminalinius nusikaltėlius. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pasisamdė programišius jiems pasiūlydama – kalėjimas arba paslaugos.
Tačiau didžioji dalis tokio valstybės išlaikomo organizuoto nusikalstamumo nėra matoma akivaizdžiai. Pastebima vis daugiau atvejų, ypač Europoje, kur vietinės žvalgybos agentūros įtaria nusikaltėlius dirbant Rusijos naudai. Dalis grupuočių Rusijai dirba savanoriškai, kai kuriais atvejais jomis pasinaudojama to joms netgi nežinant – pavyzdžiui, jos galvoja, kad dirba su kita Rusijos grupuote. Tačiau dar dažniau Rusija pateikia „pasiūlymą, kurio negali atsisakyti“.
Naujausi pranešimai iš Europos rodo, kad kriminaliniai nusikaltėliai dažnai susaistyti verslo ar asmeniniais ryšiais Rusijoje – tokiais faktais Kremlius naudojasi.
Dažniausiai sunku nustatyti tiesioginius ryšius tarp nusikaltėlių ir Rusijos. Tačiau kai kuriais atvejais politiškai patogios tendencijos akivaizdžios. Pavyzdžiui, Stambule rusų gangsteriai nukovė Čečėnijos sukilėlių rėmėją, pranešė Turkijos žvalgyba. O Ukrainoje šį mėnesį čečėnų gangsteriai bandė nužudyti milicijos vadą.
Čekija įspėjo apie ryšius tarp Rusijos žvalgybos ir korupcija bei pinigų plovimu įtariamų grupuočių. Suomijoje saugumo policija įtaria, kad Rusijos nusikaltėliai perka strateginėse vietovėse esantį nekilnojamąjį turtą tam, kad galėtų stebėti, o gal net ir užpulti kariuomenės struktūras.
Programišiai taip pat naudojami informacijos vagystėms ar įprastoms kibernetinėms atakoms. Vladimiras Putinas jau yra leidęs suprasti, kad „patriotiškai nusiteikę“ kibernetiniai nusikaltėliai gali būti atsakingi už JAV Demokratų partijos kompiuterių ataką.
Pavojingas užsiėmimas
Kodėl neturėtų visos valstybės, įskaitant JAV, įsitraukti į samdinių gangsterių žaidimą? Be etinio klausimo iškyla ir politinė kaina. Nusikaltėliai yra nepatikimi agentai, kurie gali būti neprofesionalūs veikdami, o nutverti jie gali noriai pasakoti viską, ką žino, siekdami išvengti griežtesnės bausmės.
Pchenjanas, žinoma, vargu ar turi ką prarasti. Tačiau šalys, kurios reguliariai įsitrauks į nusikalstamą veiklą, rizikuoja tapti atstumtosiomis.
Yra rizika, kad lazda atsisuks kitu galu. Kol valstybė dirba, siekdama kriminalinius nusikaltėlius išnaudoti, šie savo ruožtu dirba tam, kad išnaudotų „užsakovę“ valstybę. To rezultatas – užburtas ratas į tolesnę korupciją ir nusikalstamumo augimą.
Šis amžius vadinamas hibridinių karų amžiumi – ribos nyksta tarp karo ir taikos, viešumo ir slaptumo, šnipinėjimo ir informacijos. Gangsteriai artimiausioje ateityje išliks vertinga priemone „šešėliniame kare“ tarp Rusijos ir Vakarų, o taip pat ir geopolitinių sunkumų patiriančioms šalims užsitikrinant prieigą prie išteklių ir informacijos.
