Mažame, konservatyviame mieste, religingoje šeimoje Pietų Lenkijoje užaugęs Maciejus Gosniowskis augdamas vis girdėdavo, kad kažkas su juo negerai.
„Būtų geriau, jei pats pasikeistum. Būtų geriau, jei elgtumeisi labiau kaip berniukas. Gyvenimas būtų paprastesnis“, – taip jam esą sakydavo mokytojai.
M.Gosniowskį mušdavo kiti mokiniai, bet jis nesuprasdavo jų homofobiškų keiksmų.
Dabar jis pasiryžęs neleisti jauniems lenkams kentėti taip, kaip kentėjo jis. Tad lenkas praėjusį mėnesį pasveikino Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį, pasirašiusį 12 punktų LGBT bendruomenės teisių deklaraciją.
Vis dėlto reakcija Maciejų pribloškė. PiS staigiai pasičiupo Varšuvoje paskelbtą deklaraciją, paskelbė ją ir visas homoseksualių asmenų teises sąmokslu bei apie jį nusprendė kalbėti, regis, iki pat parlamento rinkimų rudenį. Žinoma, kol kas dar laukia ir Europos Parlamento rinkimai.
Kova su gėjais vadinama netgi karu
Anksčiau Lenkijos valdantieji mieliau puldavo migrantus, kuriuos vadino grėsme šalies sielai, o dabar jų priešu Nr. 1 tapo gėjai.
Žinoma, taip Vidurio ir Rytų Europoje dabar madinga. Čia nacionalistinės ir populistinės partijos stengiasi kuo dažniau kalbėti socialinėmis temomis ir atakuoti LGBT bendruomenės atstovus – taip siekiama sutelkti konservatyvius rinkėjus.
Jaroslawas Kaczynskis: „Kilusi civilizacinė grėsmė – ne tik Lenkijai, bet ir visai Europai, visai civilizacijai, paremtai krikščionybe.“
Rumunijoje vyriausybė bandė – nesėkmingai – referendumu pakeisti Konstituciją ir uždrausti tos pačios lyties asmenų santuokas. Vengrijoje homoseksualai peikiami kaip pavojus tradicinėms šeimoms, šaipomasi iš raidžių L.G.B.T.
Visa tai – tariama platesnė kova prieš tai, ką nacionalistai ir populistai vadina „europietiškomis vertybėmis“.
Taip ir Lenkijoje PiS lyderis, galingiausias šalies politikas Jaroslawas Kaczynskis per partijos suvažiavimą kovo mėnesį pareiškė, kad vyksta karas, kurį Lenkija privalo laimėti, jei nori išgyventi.
„Kalba šiandien eina apie vaikų seksualizavimą nuo ankstyviausios vaikystės. Mums reikia su tuo kovoti, turime ginti Lenkijos šeimą.
Turime ginti ją įnirtingai, nes kilusi civilizacinė grėsmė – ne tik Lenkijai, bet ir visai Europai, visai civilizacijai, paremtai krikščionybe“, – griaudėjo J.Kaczynskis.
Kunigai ir ultros vienijasi
Partiečiai, be abejo, atsiliepė į tokį raginimą. Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujanti Elzbieta Kruk išsireiškė taip: „Manau, kad Lenkijoje nebeliks LGBT. Tikiuosi, kad nebeliks.“
Apie homoseksualių asmenų teises kalba ir kitos grupės, neretai – kur kas aštriau. Pavyzdžiui, Varšuvos futbolo klubo „Legia“ ultros kovą per rungtynes išskleidė homofobiškais šūkiais „papuoštą“ plakatą.
Per patį mačą pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, o klubas vėliau pranešė, kad nenori dalyvauti „politiniuose ir ideologiniuose mūšiuose“ – esą plakatas neatspindi „Legia“ pozicijos.
Sujudo ir Lenkijos Katalikų Bažnyčios, įsipainiojusios į skandalus dėl kunigų seksualinės prievartos prieš mažamečius, vadovai.
Gerai žinomas katalikų kunigas ir švietimo aktyvistas Marekas Dziewieckis vienai radijo stočiai neseniai pareiškė, kad pliusas akronime LGBT+ reiškia „pedofilus, zoofilus ir nekrofilus“, o bendruomenės tikslas esą yra „paversti žmones nevaisingais erotomaniakais“.
Į Čenstakavą, švenčiausią Lenkijos kaimą, neseniai atvyko maždaug 1,5 tūkst. dešiniųjų radikalų. Dvasininkas Henrykas Grzadko juos įspėjo, kad Lenkijai gresia „civilizacinė invazija“.
„Jie mojuoja vaivorykštės spalvų vėliava ir bando pavogti mūsų vidines vertybes – tiesą, meilę, žmogaus gyvenimą, santuoka paremtą šeimą ir moralę“, – taip skambėjo H.Grzadko pamokslas per mišias.
Ar patiki dezinformacija?
Varšuvos meras R.Trzaskowskis, paskelbęs apie toleranciją kalbančią deklaraciją, pripažįsta, kad tikėjosi ciniško vyriausybės atsako. Tiesa, jis susirūpinęs dėl galimo per valstybinę žiniasklaidą skleidžiamos propagandos poveikio.
Esą būtent tokia tulžis pastūmėjo vieną vyrą šiemet Gdanske mirtinai subadyti liberalų šio miesto merą Pawelą Adamowiczių.
„Jie savo veiksmus paremia baime, – teigė Varšuvos meras. – Prieš kelerius metus jie pradėjo nuo pabėgėlių, kai gąsdino, kad Lenkiją užplūs šimtai tūkstančių migrantų, kurie atveš ligų ir prievartaus mūsų moteris. Dabar elgiamasi taip pat.“
R.Trzaskowskis: „Daugelis Lenkijos žmonių netiki, kad homoseksualai kelia grėsmę mūsų kultūrai ar vertybėms.“
R.Trzaskowskis visgi nemano, kad dešiniesiems populistams pasiseks įbauginti šalį. 2015-aisiais, kai PiS laimėjo parlamento rinkimus ir užėmė valdžią, daugelis lenkų sutiko su mintimi, kad Europai nereikia įsileisti migrantų.
Tokie pavojai Lenkijos taip ir nepasiekė, o Europoje realia grėsme nevirto, tad apie migraciją lenkai kalba gerokai mažiau nei anksčiau.
„Nors kai kuriems rinkėjams migracija ir toliau svarbi, tai nėra vienintelis mūšio dėl balsų laukas prieš parlamento rinkimus“, – konstatavo Europos užsienio ryšių taryba.
Kita vertus, R.Trzaskowskis netiki, kad homoseksualių žmonių puolimas bus toks efektyvus kaip kampanija prieš migrantus: „Daugelis Lenkijos žmonių netiki, kad homoseksualai kelia grėsmę mūsų kultūrai ar vertybėms.“
Visuomenė liberalėja
Geras ženklas progresyviems lenkams – homoseksualumo neslepiančio Roberto Biedrono sėkmė. Jis neseniai įkūrė naują liberalią Pavasario partiją, kurią remia 12 proc. lenkų rinkėjų – ne tik didmiesčiuose, bet ir provincijoje.
Be to, neseniai „Ipsos“ atlikta apklausa parodė, kad 56 proc. lenkų neprieštarauja civilinei tos pačios lyties asmenų partnerystei. Prieš dvejus metus tokių piliečių buvo mažiau – 52 proc. Tiesa, tik 18 proc. lenkų pritartų leidimui homoseksualų poroms įsivaikinti.
M.Gosniowskis: „Du visuomenės sparnai – vis toliau vienas nuo kito. Sulaukiu daugiau paramos nei bet kada anksčiau. Bet sulaukiu ir be galo daug neapykantos.“
36-erių Oktawiuszas Chrzanowskis, padėjęs sukurti Varšuvos deklaraciją, ir jo partneris Hubertas Sobeckis teigia, jog vyriausybės kampanija prieš LGBT bendruomenę ypač nuodinga tuo, kad vaizduoja homoseksualumą kaip pavojų vaikams.
„Labiausiai pribloškia ir priverčia šlykštėtis tai, kad jie aiškina, jog LGBT bendruomenės atstovai yra pedofilai“, – tvirtino H.Sobeckis.
Savo ruožtu M.Gosniowskis dabar nebijo demonstruoti savo seksualinės orientacijos. Jis viešai rengiasi rožiniu megztiniu, o į ausis yra įsisegęs didelius auksinius auskarus.
„Jaučiu, kad esu čia reikalingas. Manęs reikia, nes žmonės čia bijo eiti gatve susikibę už rankų, – sako M.Gosniowskis. – Du visuomenės sparnai – vis toliau vienas nuo kito. Sulaukiu daugiau paramos nei bet kada anksčiau. Bet sulaukiu ir be galo daug neapykantos.“
