Naujas melas: rusai neva gelbsti ukrainiečius nuo nelegalios prekybos organais

Rusų propagandininkai nuolat kuria vis naujas istorijas, siekdami pateisinti Ukrainos puolimą. Šį kartą imta tvirtinti, neva rusai nepuola ukrainiečių, o juos gelbsti, mat šalies valdžia nuolat parduoda žmonių organus juodojoje rinkoje, taip papildydama skurstančios šalies biudžetą. Nors pastaruoju metu Ukrainoje išties įvestos naujos įstatymo pataisos, numatančios organų donorystės proceso palengvinimą, tačiau žuvusiųjų organais nėra prekiaujama.
Organų donorystė
Organų donorystė / 123RF.com nuotr.

Melagieną apie tai, kad Ukrainoje masiškai „mėsinėjami“ žmonės, ėmė plačiai tiražuoti skandalingai pagarsėjęs rusų režisierius Nikita Michalkovas.

Forum Cinemas nuotr./Nikita Michalkovas
Forum Cinemas nuotr./Nikita Michalkovas

Pandemijos pradžioje savo „Youtube“ tinklo paskyroje režisierius platino sąmokslo teorijas apie tariamą čipavimą per skiepus ir tai, kad koronovirusas neva dirbtinai sukurtas pasaulio populiacijos mažinimui.

Žiniasklaidoje melagiena apie tariamą prekybą organais pasirodė naujienų portale iz.ru, skandalinga antrašte „Skerdikai: Kyjivas nori paversti Ukrainą pigiu žmogaus organų šaltiniu. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aukų kapuose buvo rasti kūnai su prapjautais pilvais“.

Publikacijoje skelbiama, kad 2014–2015 metais, apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos separatistai po Ukrainos ginkluotojų pajėgų atsitraukimo neva rasdavo masines kapavietes, kuriose palaidoti žmonės tariamai buvo „prapjautais pilvais“.

Tačiau šią informaciją paneigė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai.

„ESBO neturi įrodymų apie galimus organų išėmimus Rytų Ukrainoje. Todėl ESBO specialusis įgaliotinis ir koordinatorius kovai su prekyba žmonėmis nepatvirtina nelegalių organų transplantacijų Ukrainoje ir neteigia, kad jos nebuvo vykdytos.

Be to, ESBO specialioji stebėjimo misija Ukrainoje iki šiol neturi įrodymų apie organų prekybą Donecko ir Luhansko regionuose“, – skelbia oficialus ESBO pareiškimas.

Abejotini šaltiniai

Rusijos portalo publikacijoje cituojamas prorusiškas Ukrainos tinklaraštininkas Anatolijus Šarijus, kuris anksčiau buvo gavęs politinį prieglobstį Lietuvoje, tačiau vėliau jo neteko, nes buvo pripažintas keliantis grėsmę šalies saugumui.

Pasak A.Šarijaus, kovą Ukrainoje pradėjusi veikti organizacija „Gydytojai be sienų“ galėtų būti atsakinga už tariamai Ukrainoje vykdomas nelegalias organų paėmimo operacijas.

„Gydytojų be sienų“ tinklalapyje nurodoma, kad nuo šių metų liepos Ukrainoje dirba maždaug 147 šios tarptautinės organizacijos darbuotojai ir 494 ukrainiečiai darbuotojai, o kasdien prie komandų prisijungia vis daugiau žmonių.

Tinklapyje nenurodyta, kad organizacija užsiima organų transplantacija.

Keista įstatymo interpretacija

Rusų portalo publikacijoje nurodoma, kad Ukrainoje pradėję veikti organų donorystės įstatymo pakeitimai gali nulemti tai, kad nuo šiol šalis taps juodosios organų rinkos tašku.

Iš tiesų tokioms prielaidoms pagrindo nėra.

Donorystės įstatymo pakeitimai numato, kad nuo jo įsigaliojimo dienos, organus paaukoti nusprendę asmenys neprivalės savo valios patvirtinti notariškai.

Be to transplantacijos procedūras nuo šiol galės atlikti ir privačios klinikos.

Juodosios rinkos įteisinimas, kaip teigia Rusijos žiniasklaida, laužtas iš piršto.

Naujuose įstatymų pakeitimuose skelbiama, kad organus pirkti ir parduoti draudžiama.

Be to, draudžiama imti organus iš mirusiųjų, kurie buvo našlaičiai ir netekę tėvų globos, neveiksnių asmenų, nenustatytos tapatybės asmenų, žuvusiųjų per kautynes ​​Ukrainos rytuose.

Taip pat draudžiama imti organus, kai asmuo, būdamas gyvas, išreiškė valią atsisakyti donorystės.

123RF.com nuotr./Operacija
123RF.com nuotr./Operacija

Apie Rusiją nutylėjo

Palyginimui – Rusijoje organų donorystės įstatymai kur kas palankesni galimai prekybai juodojoje rinkoje.

Ten galioja „numanomo sutikimo“ įstatymas. Tai reiškia, kad jei žmogus, būdamas gyvas, nepasirašė specialaus atsisakymo tapti donoru, jo organai po mirties konstatavimo bus išimami ir transplantuojami automatiškai.

„Bet kokiu atveju, jei asmuo per savo gyvenimą nepranešė, kad nesutinka su organų pašalinimu iš jo kūno, tada, esant reikalui, medicinos įstaigos darbuotojai yra įgalioti pašalinti organus ir audinius, net nepranešę artimiausiems giminėms.

Artimieji ar įstatyminiai atstovai gali pareikšti nesutikimą su organų paėmimu, tačiau tai padaryti privalo tik iki paciento mirties paskelbimo, antraip jų nesutikimas po donoro mirties neturės teisinės galios“, – skelbia ištrauka iš Rusijos donorystės įstatymo.

123RF.com nuotr./Inkstų transplantacija
123RF.com nuotr./Inkstų transplantacija

Persodinimo vingrybės

Anot N.Michalkovo, tarptautinis transplantologijos tinklas vien iš Ukrainos „uždirba iki 2 mlrd. dolerių kiekvieną mėnesį“.

Tačiau toks tinklas, neva uždirbantis iš prekybos organais, neegzistuoja.

Yra tik Tarptautinė transplantacijos draugija, vienijanti įvairių šalių specialistus ir rengianti mokymus bei skatinanti dalytis patirtimi.

Maža to, melagienos apie tariamą prekybą organais Rusijos informacinėje erdvėje egzistuoja jau nuo Krymo aneksijos 2014 metais ir ją lydėjusių separatistinių Donbaso ir Luhansko respublikų atsiradimo.

Ukrainos saugumo tarnyba tokius gandus tuomet paneigė.

Neva „išmėsinėtų“ kūnų atradimo vaizdams buvo panaudota sena vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota tiesiog bendrų žuvusiųjų kapų ekshumacija, nenurodant, kad kūnai buvo pažeisti ar neparodant žaizdų, kurios galėtų leisti svarstyti apie organų paėmimus.

Tą išsiaiškino radijo stoties „Svoboda“ žurnalistai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis