Tarptautinio dėmesio centre
Tą pačią dieną, kai įvyko nelaimė Pševoduve, Rusija masiškai atakavo Ukrainos infrastruktūros objektus, taikytasi ir į esančius Vakarų Ukrainoje, dėl to tą pačią dieną buvo sunku išsiaiškinti, kam priklausė dvi, kaip iš pradžių buvo skelbiama, į Lenkiją „atklydusios“ raketos – ukrainiečių oro gynybai ar rusams. Vėliau patikslinta,kad nukrito viena raketa.
Sprogimas Lenkijoje, kuri yra NATO narė, iš karto sukėlė susirūpinimą, kad Aljansas gali būti įtrauktas į Rusijos karą prieš Vakarų remiamą Ukrainą.
Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos teigimu, nėra jokių požymių, jog į Lenkiją atskriejusi raketa buvo tyčinis išpuolis prieš šalį.
Pasak jo, tai tikriausiai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa.
Kitą dieną po incidento, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad incidentą Lenkijoje „greičiausiai“ sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų veikla, bet dėl to kalta Rusija, nes ji pradėjo karą prieš Ukrainą.
Po raketos smūgio Lenkijoje, Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas su sąjungininkais surengė skubias derybas, po kurių pareiškė, kad, anot jo, „mažai tikėtina“, jog raketos smūgis Lenkijai buvo surengtas iš Rusijos.
Pasitarime Balyje dalyvavo ir į Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą atvykę Europos Sąjungos (ES) bei visų Didžiojo septyneto (G7) šalių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos – vadovai.
Susitikimas vyko už uždarų durų. Nepaisant tarptautinės bendruomenės pareiškimų, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad antradienį Lenkijoje nukritusi raketa nebuvo ukrainietiška.
-
Po raketos smūgio Lenkijoje J.Bidenas ir sąjungininkai surengė skubias derybas
-
G.Nausėda išreiškė solidarumą su Lenkija, užuojautą dėl dviejų civilių pasienyje žūties
-
G.Landsbergis: Lenkija po sprogimų prašo NATO 4-ojo straipsnio, Lietuva – solidarizuojasi
-
JAV atsisako komentuoti pranešimus, kad į Lenkiją pataikiusią „rusų gamybos“ raketą paleido Ukrainos pajėgos
-
„Čia žuvo du mano draugai“: raketos smūgio sukrėsti lenkai dar girdi drebančius namus ir bijo dėl rytojaus
-
V.Zelenskis prašo sąjungininkų pateikti „visus duomenis“ apie Lenkijoje nukritusią raketą
Melagienų kūrėjai nesnaudžia
Jau kitą rytą po incidento prorusiški interneto troliai ėmė kurti vieną už kitą keistesnes sąmokslo teorijas apie galimą sprogimą.
Viena populiariausių skelbė, kad į Lenkiją pataikiusi raketa buvo nei ukrainiečių, nei rusų darbas, o lenkai, esą, apšaudė save patys, mat tariamai turi teritorinių ambicijų dėl Vakarų Ukrainos žemių ir siekia jas aneksuoti.
„Varšuva jau seniai svajojo rasti pretekstą įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją (neva apsaugoti nuo Rusijos) ir okupuoti Vakarų Ukrainos regionus, kurie kadaise priklausė Lenkijai“, – skelbiama portalo KP.ru publikacijoje.
Apie tariamus Varšuvos planus įsiveržti į karo krečiamą kaimyninę šalį ir „atsiimti“ kadaise lenkams priklausiusias Vakarų Ukrainos teritorijas, Kremliaus propagandininkai kalba jau kelis mėnesius.
Apgaule į NATO
Dar labiau paskalas ir melagienas pakurstė šių dviejų valstybių planai dėl bendros pasienio kontrolės.
Ukrainos infrastruktūros ministerija pranešė, kad derybos dėl šio žingsnio jau prasidėjo.
„Susitarimo projekte turėtų būti nustatyta bendrų kontrolės punktų veikimo tvarka ir taisyklės, kontrolės tarnybų keitimasis informacija, kovojimas su nelegalia migracija, bendro patruliavimo vykdymas, taip pat galimybė Ukrainos ir Lenkijos Respublikos kontrolės tarnyboms perduoti viena kitai savo įgaliojimus ir funkcijas“, – teigiama ministerijos pranešime.
Įvedus bendrą pasienio kontrolę, šalys nesusijungs, o Ukraina automatiškai netaps nei Lenkijos, nei NATO dalimi, kaip tikina propagandininkai.
Jei susitarimo bus pasiekta, vežėjams ir keliautojams tiesiog bus supaprastintas ir pagreitintas Ukrainos–Lenkijos sienos kirtimas.
Susprogdintas traktorius
Rusijos leidinys ir naujienų portalas „Argumenty i fakty“ publikavo bene keisčiausią sąmokslo teoriją.
Anot jų publikacijos, žuvusieji Lenkijos ir Ukrainos pasienyje galėjo tapti tiesiog traktoriaus sprogimo aukomis.
Panašią versiją kelia ir portalas KP.ru.
Tai – ganėtinai absurdiški svarstymai, mat faktą, kad Pševoduve nukrito raketa, jau patvirtino net Rusijos gynybos ministerija, o Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad lenkai galėjo iš karto pasakyti, kad nukritusi raketa buvo ukrainiečių, taigi – patvirtino, kad incidento net Rusijos pusė nelaiko tiesiog „traktoriaus sprogimu“.
Lenkija į karą nesivels
Lenkija, taip pat ES ir JAV gerbia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Jokia kaimyninė valstybė, išskyrus Rusijos Federaciją, nepažeidė Ukrainos teritorinio vientisumo.
Be to, kad neturi teritorinių pretenzijų Ukrainai, Lenkija laikosi tarptautinės teisės dėl valstybių sienų – yra pasirašiusi Helsinkio baigiamąjį aktą.
Jame patvirtintas esamų Europos valstybių sienų neliečiamumas, nustatyti valstybių tarpusavio santykių principai – suvereniteto teisių gerbimas ir suvereni lygybė, jėgos nenaudojimas, sienų neliečiamumas, teritorijos vientisumas, taikus ginčų reguliavimas, nesikišimas į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir laisvių gerbimas, tautų lygiateisiškumas ir teisė tvarkyti savo likimą, valstybių bendradarbiavimas, sąžiningas tarptautinės teisės įsipareigojimų vykdymas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
