Nuo šiol asmenys, prašantys Vokietijos pilietybės Saksonijos-Anhalto žemėje, esančioje rytų centrinėje dalyje, turi pareikšti, kad remia Izraelio teisę egzistuoti. Šis „įsipareigojimas“ – tai dalis naujos formuluotės, apie kurią šią savaitę žemės vidaus reikalų ministrė Tamara Zieschang informavo atitinkamas institucijas ministro įsakymu, praneša „Deutsche Welle“.
To nepadarius, užsieniečiams, kurie net ir atitinka kitas būtinas sąlygas Vokietijos pilietybei gauti, bus atsakyta suteikti pilietybę natūralizacijos būdu. Pagal naująsias gaires pareiškėjai turės pasirašyti deklaraciją, kad „pripažįsta Izraelio teisę egzistuoti ir smerkia bet kokias pastangas, nukreiptas prieš Izraelio valstybės egzistavimą“.
Natūralizacijos proceso metu taip pat būtų nuodugniau tikrinamos „antisemitinės nuostatos“.
Panaši nuostata svarstoma ir valstybiniu lygiu
Natūralizacijos įstatymas priimamas federaliniu lygmeniu, tačiau kiekviena iš 16 žemių turi jį įgyvendinti. Šiuo metu Bundestage, Vokietijos parlamente, svarstoma panaši nuostata dėl Izraelio, kuri vėliau būtų taikoma visoje šalyje.
Būsimieji piliečiai jau dabar praeina nuodugnų saugumo patikrinimą ir pareiškia, kad yra pasirengę laikytis Pagrindinio įstatymo, kuris veikia kaip Vokietijos konstitucija. Tarp kitų pagrindinių teisių yra ir vienoda visų žmonių apsauga, nepriklausomai nuo jų kilmės ar priklausymo kokiai nors grupei.
T.Zieschang nuomone, papildomas dėmesys Izraeliui nėra perteklinis, bet dar labiau patvirtina „žmogaus orumo ir religijos laisvės teises, kurios neapkenčia neapykantos žydams ir antisemitinių nuostatų“, – sakė ji DW.
Nors tiek žemės lygmens dekretą, tiek federalinio lygmens diskusijas pasiūlė centro dešinieji krikščionys demokratai (CDU), jis sulaukė plataus kitų partijų, įskaitant valdančiąsias, pritarimo. Tačiau trijų partijų vyriausybinė koalicija išreiškė skepticizmą dėl to, kiek toks pareiškimas iš tikrųjų galėtų padėti kovoti su antiizraelietiškomis nuotaikomis. Jie taip pat nerimauja, kad Saksonijos-Anhalto žingsnis be reikalo poliarizuotų ir taip įtemptą padėtį.
T.Zieschang su tuo nesutinka, laikydama tai būdu suteikti žydų gyvenimui šioje Vokietijos žemėje „vis daugiau erdvės klestėti“.
Grėsmė ne iš užsieniečių
Tačiau jos dekretas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama užsieniečiams, niekaip nepadės kovoti su didžiausia grėsme žydams ir kitoms mažumoms Vokietijoje. Nusikaltimų statistika nuolat rodo, kad vietinis baltųjų viršenybės judėjimas gerokai pranoksta bet kokią grėsmę, kylančią iš užsienio.
Saksonija-Anhaltas tai puikiai žino, kai 2019 m. kraštutiniams dešiniesiems prijaučiantis vietinis vokietis šaudė norėdamas patekti į sinagogą Halės mieste. Tačiau jo planas pasisuko kita linkme ir jis pataikė į du praeivius ne žydus – abu juos nužudė.
2020 m. vyrui buvo skirta bausmė iki gyvos galvos.
Daugiau kaip 2 000 prašymų dėl pilietybės suteikimo visoje šalyje atmetami dėl įvairių priežasčių, dažnai dėl to, kad neatitinka reikalavimų. Nors Saksonijoje-Anhalte yra vienas mažiausių užsienyje gimusių gyventojų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, ji jau dabar yra užtvindyta natūralizacijos prašymais. Kai kuriose žemės dalyse prašymų nagrinėjimas gali užtrukti dvejus metus ir ilgiau. Panašūs vėlavimai paplitę visoje Vokietijoje.
Vokietijos „valstybinė priežastis“
T.Zieschang savo sprendimą grindė Vokietijos „valstybine priežastimi“ – kvaziteisiniu pagrindimu, pagal kurį Izraelio saugumas yra Vokietijos nacionalinis interesas. Šį terminą naudojo Angela Merkel, kuri, būdama kanclere, 2008 m. jį pavartojo kreipdamasi į Knesetą, Izraelio parlamentą.
Tačiau ši sąvoka yra miglota ir sunkiai suderinama demokratiniame kontekste, sako DW. Vokietijos federalinė pilietinio ugdymo agentūra šį pagrindimą – „Staatsräson“, kaip ji vadinama vokiškai, – labiau sieja su autoritariniais režimais.
