JAV analitinio centro RAND vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé komentare aprašė, kaip platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Rusiją. Komentaras pirmą kartą buvo paskelbtas žurnale „The National Interest“ ketvirtadienį – kelios dienos prieš tai, kai šeštadienį Iranas į Izraelį paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų.
M.Grisé analizė pasirodė po to, kai balandžio 1 d. buvo smogta Irano ambasadai Damaske (Sirija). Izraelis neprisiėmė atsakomybės už šį smūgį, tačiau Iranas laiko jį atsakingu ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
„Nors teigiama, kad Maskvai naudinga chaosas Artimuosiuose Rytuose, nes ji nukreipia Vakarų dėmesį ir išteklius nuo Ukrainos, ji gali daug prarasti, jei Izraelio ir „Hamas“ konfliktas peraugs į platesnio masto karą“, – rašė M.Grisé.
Rusija jau daugelį metų bando įsitvirtinti kaip karinė ir diplomatinė veikėja Artimuosiuose Rytuose.
Pasak analitikės, Maskva pasinaudojo nestabilumu Sirijoje ir Libijoje, kad įsitvirtintų kaip regioninio saugumo garantas, tačiau konflikto eskalavimas Artimuosiuose Rytuose neturėtų tokio paties poveikio.
Anot komentaro autorės, iš dalies taip atsitiko dėl to, kad Maskva yra susirūpinusi savo karu Ukrainoje. Per pastaruosius dvejus metus Rusijos partnerystė su Iranu taip pat sustiprėjo, nes Rusijos, kuriai taikomos griežtos sankcijos, ekonomika tapo vis labiau izoliuota.
Dabar Iranas yra labai svarbus Rusijos karinis tiekėjas. Nuo karo Ukrainoje pradžios Irano „laivynas vaiduoklis“ taip pat plukdo Rusijos naftą po visą pasaulį, taip užtikrindamas, kad Maskvos pajamos iš naftos nenutrūktų.
Tačiau jei Iranas įsitrauktų į platesnio masto konfliktą, jis negalėtų teikti tokios pat paramos Rusijai, pastebėjo M.Grisé.
„Platesnis regioninis konfliktas, ypač jei jis apimtų tiesioginį Izraelio ir Irano konfliktą, apribotų Irano galimybes toliau būti kariniu tiekėju Rusijai“, – sakė analitikė.
Be to, „Teheranas gali reikalauti didesnės paramos, kai Rusija turi ribotas galimybes ją suteikti“, – pridūrė ji.
G7 šalys jau svarsto galimybę taikyti papildomas sankcijas Iranui po jo išpuolio prieš Izraelį, kurios gali būti pritaikytos ir Rusijai.
„Glaudžiai bendradarbiaudami su savo partneriais svarstysime dėl papildomų sankcijų Iranui, ypač dėl jo dronų ir raketų programų“, – sekmadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Platesnis Artimųjų Rytų konfliktas gali padidinti Kinijos įtaką regione Maskvos sąskaita
Nors Rusija yra užsiėmusi karu Ukrainoje, prezidentas Vladimiras Putinas vis dar sugeba save pozicionuoti kaip potencialų galios tarpininką Artimuosiuose Rytuose vykstant Izraelio ir „Hamas“ karui.
Tačiau V.Putino planas gali žlugti, jei karas išplis regione, nes Pekinas taip pat siekia vaidinti taikdarį.
„Rusija ypač jautriai reaguotų į Kinijos bandymus kėsintis į jos įtaką Artimuosiuose Rytuose“, – savo komentare rašė M.Grisé.
Ypač po to, kai Pekinui praėjusių metų kovo mėn. pavyko pasiekti rezultatų, tarpininkaujant Saudo Arabijai ir Iranui.
Kadangi Rusijos ekonomika, kuriai taikomos didelės sankcijos, jau yra priklausoma nuo Kinijos, ji taptų dar labiau priklausoma nuo Pekino užgaidų, jei Maskva nesugebėtų išlaikyti bet kokios vis dar turimos pasaulinės įtakos.
Sekmadienį paskelbtame pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl to, ką pavadino „dar vienu pavojingu eskalavimu“ regione.
Ragindama elgtis santūriai, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tikisi, jog regiono valstybės „išspręs esamas problemas politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“.
