Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas garsėja aistra stambiems statybų projektams.
Naujas oro uostas Stambule, didžiausia mečetė Turkijoje, tunelis po Bosforo sąsiauriu – visa tai per trumpą laiką buvo sukurta praktiškai tuščioje vietoje.
Tačiau naujas projektas – kanalas „Stambulas“, apie kurio statybų pradžią ceremonijos Stambule metu birželio 26 dieną pranešė R.T.Erdoganas, visai kitokios kategorijos, rašoma „Deutsche Welle“ interneto svetainėje rusų kalba.
Nei daugiau, nei mažiau Turkijos valdžia planuoja sukurti antrą Bosforo sąsiaurį, tiksliau – atsarginę jo kopiją.
Vakariniame Stambulo pakraštyje dirbtinai pastatytas 45 kilometrų kanalas eis lygiagrečiai Bosforo sąsiauriui bei sujungs Juodąją ir Marmuro jūras.
Tikslas – palengvinti apkrovą Bosforo sąsiauriui, kur laivyba kasmet tampa vis intensyvesnė.
Turkijos valdininkai atkreipia dėmesį į su tuo susijusias rizikas. O po kovą įvykusio incidento, kai konteinerių laivas „Ever Given“ blokavo Sueco kanalą, įspėja, kad tai gali pasikartoti Bosfore.
Kodėl projektas kritikuojamas?
Daug Stambulo gyventojų projektą laikė tolima perspektyva, nors dabar jis įgyja vis aiškesnius kontūrus.
Kanalo statyba turi prasidėti artimiausiu metu, teigiama „Deutsche Welle“ interneto svetainėje rusų kalba publikuotame straipsnyje.
2020 metų kovo mėnesį prasidėjo pirmasis projekto etapas – tarp investuotojų buvo daug pareiškėjų iš Artimųjų ir Vidurio Rytų.
Tačiau Stambulo meras Ekremas Imamoglu, dauguma inteligentijos bei miesto gyventojų kritikuoja statybų planus.
Pagrindinis argumentas prieš naująjį kanalą – žala aplinkai. Nors 2019 metų pabaigoje Turkijos aplinkos ministerija pateikė teigiamą projekto ekspertinį vertinimą, nepriklausomi mokslininkai prognozuoja baisias kanalo statybos pasekmes.
Kaip interviu „Deutsche Welle“ pasakojo Stambulo aplinkos inžinierių-ekologų rūmų pirmininkas Megat Guney, „Stambulas“ visiškai pakeis vandens tiekimą 16 milijonų gyventojų mieste – didžiausio Turkijoje, faktiškai nutraukdamas jį nuo pagrindinių šviežių šaltinių, esančių europinėje Bosforo dalyje.
„Mes prarasime pagrindinę geriamojo vandens saugyklą Europos pusėje, o ten esantis Terkos ežeras bus integruotas į kanalą“, – sakoma inžinierių pranešime.
Savo ruožtu gėlas vanduo miestui bus tiekiamas iš rezervuaro, esančio už 200 kilometrų į rytus nuo Stambulo. Dėl to reikia įgyvendinti kitą megaprojektą – pastatyti milžinišką užtvanką.
„Tai lems, kad miesto gyventojams labai padidės mokesčiai už vandenį“, – prognozuoja M.Guney.
Be to, pastačius Stambulo kanalą, bus sunaikinta Europos Bosforo sąsiaurio dalies ekosistema, kurioje gausu augalų ir gyvūnų rūšių, rašo „Deutsche Welle“.
Paukščiai čia žiemoja ir veisiasi. Pastačius kanalą, daugeliui jų grės išnykimas.
Miesto šiaurėje projektui įgyvendinti bus iškirsta apie 200 tūkst. medžių. Bus sunaikinta 136 kv. km žemės ūkio naudmenų ir 13 kv. km ganyklų.
Kaip rašo „Deutsche Welle“, tai – dar ne viskas.
Iškilusi grėsmė Marmuro jūros ekosistemai, kur, pastačius naują kanalą, pateks druskingesnis ir mažiau deguonies turintis vanduo iš Juodosios jūros.
Dėl daugiakrypčių srovių Bosforo sistemoje dabar tai vyksta labai ribotai.
Ekspertai mato didelę tikimybę, kad pastačius „Stambulą“, Juodoji jūra pradės seklėti, o Marmuro jūra – nykti.
Kam naudingas projektas?
Miškų tyrinėtojas iš Stambulo universiteto Doganay Tolunay interviu „Deutsche Welle“ teigia, kad vyriausybės kolegų vertinimas yra nepakankamas, nes nebuvo ištirti visi kanalo statybos aspektai.
„Yra mažiausiai dešimt trūkumų. Poveikis florai, faunai, orui, pakrantei nėra iki galo išnagrinėtas“, – sako D.Tolunay.
Tačiau jokie kontrargumentai kol kas negali sustabdyti mega projekto.
Be paties kanalo, planuojama statyti naujus gyvenamuosius rajonus.
Pasak vyriausybės pranešimo, palei kanalą bus pastatyti būstai 1,2 mln. žmonių. Tam statybos įmonėms bus suteiktas 83 kv. km plotas.
Apskritai, pasak M.Guney, „Stambulo“ projektas atneš didžiulį pelną investuotojams.
„Statant kanalą pelnas gali siekti 800 milijardų dolerių, – sako ekspertas. – Tačiau tai bus naudinga tik elitui. Paprasti žmonės bus iškeldinti iš šios teritorijos. Gyvūnai taip pat praras savo buveines.“
Kitas dalykas, kaip rašo „Deutsche Welle“, sukeliantis diskusijas apie kanalo „Stambulas“ statybą, didelės Turkijos biužeto išlaidos.
Oficialiai kalbama apie 11,5 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau ekspertai sako, kad išlaidos bus daug didesnės.
Šį projektą finansuos mokesčių mokėtojai, o tai kritikuoja opozicija, įskaitant Stambulo merą.
„Mes kovosime prieš „Stambulo“ kanalą“, – sakė E.Imamoglu, ketinantis kiekvieną dieną informuoti gyventojus apie kanalo statybos projektą.
Iki šiol tai nepadėjo sustabdyti projekto įgyvendinimo.
Dar blogiau, kadangi meras liepė miestui iškabinti plakatus, skelbiančius: „Arba kanalas, arba Stambulas“, nurodančius projekto riziką, Turkijos centrinė valdžia pradėjo tyrimą Stambulo mero atžvilgiu.
