Jungtinių Valstijų žurnalistams buvo suteikta išskirtinė galimybė patekti į bazę ant slapto ežero kranto, kurioje bandomi taip trokštami jūrų – arba antžeminiai – dronai.
Visiškai slaptai
Slaptoje improvizuotoje karinėje bazėje sunkiai apibūdinamas autobusiukas ir pikapas tempia ant priekabų sumontuotus du pilkus objektus, uždengtus brezentu.
Lyjant lietui jie labiau primena motorinę valtį, o ne slepia vieną iš griežčiausiai saugomų Ukrainos paslapčių, sekmadienį rašo CNN.
Atitraukus brezentą, išryškėja pilkas aptakus korpusas. Vos daugiau nei 5 metrų ilgio, dėl siauros formos primenantis plačią baidarę.
Šie jūrų dronai, dar niekada anksčiau nerodyti žurnalistams, vis dažniau leidžia ukrainiečiams pulti ir stebėti rusus Juodojoje jūroje bei Krymo pusiasalyje.
Tai buvo labai svarbu, nes neturėjome daug pajėgų pasipriešinti jūrų valstybei – Rusijai. Ir mums reikėjo sukurti kažką savo, nes neturėjome pajėgumų.
Ukraina – be tikro laivyno, vandenyje nusileidžianti okupantams ir gynėjų skaičiumi, ir turimos ginkluotės kiekiu. Todėl šie jūrų dronai atrodo esantys gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su rusais.
Čia labai rūpinamasi saugumu, reikalaujama laikytis griežtų filmavimo ir tapatybės neatskleidimo taisyklių. Tie, su kuriais susitiko CNN, atsisakė nurodyti savo vardus ir pavardes, net savo laipsnius Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Maskuojančių spalvų uniformą vilkintis jūrų dronų pilotas ant girgždančios medinės krantinės sako norintis vadintis „Rykliu“. Priešais guli ilgas kietas juodos spalvos portfelis.
Jis atidengia pagal užsakymą pagamintą daugiaekranį misijos valdymo įrenginį – sudėtingą žaidimų centrą su svirtimis, vairalazdėmis, monitoriumi ir mygtukais, kurie turi dangtelius, kad netyčia nebūtų nuspausti su užrašais „sprogimas“.
Naujausios dronų versijos sveria iki 1 tūkst. kg, jų sprogstamasis užtaisas gali sverti iki 300 kg, jų veikimo nuotolis siekia 800 km, o didžiausias greitis – 80 km/h.
Dronų kūrėjas, taip pat prašęs likti anonimu, sakė, kad jų darbas prie jūros dronų prasidėjo tik prasidėjus karui. „Tai buvo labai svarbu, nes neturėjome daug pajėgų pasipriešinti jūrų valstybei – Rusijai. Ir mums reikėjo sukurti kažką savo, nes neturėjome pajėgumų.“
Per greiti ir per sunkiai randami rusams
Ukraina dabar pradeda demonstruoti šiuos pajėgumus, nors misijos yra nevienodai sėkmingos.
Naujausios dronų versijos, kurias matė CNN, sveria iki 1 tūkst. kg, jų sprogstamasis užtaisas gali sverti iki 300 kg, jų veikimo nuotolis siekia 800 km, o didžiausias greitis – 80 km/h.
Pastarojo meto dronų atakos prieš Rusijos turtą Kryme ir Juodojoje jūroje dominavo antraštėse, o internete buvo skelbiami dramatiški vaizdo įrašai. Dėl kai kurių, bet toli gražu ne visų, atsakomybę prisiėmė pačios saugumo tarnybos.
Šaltiniai Ukrainos gynybos struktūrose CNN patvirtino, kad jūrų dronai dalyvavo bent dviejuose neseniai įvykdytuose išpuoliuose: liepą prie Kerčės tilto ir pernai spalį Krymo Sevastopolio uoste.
Liepos 14-ąją Ukrainos saugumo tarnybos kartu su kariniu jūrų laivynu prisiėmė bendrą atsakomybę už antrą per devynis mėnesius išpuolį ant jau gerokai apgriauto Kerčės tilto.
Jiems labai sunku pataikyti į tokį mažą droną, labai sunku jį rasti. Šių dronų greitis viršija visų Juodosios jūros regione esančių jūros laivų greitį.
Ši gyvybiškai svarbi arterija – beveik 4 mlrd. dolerių vertės Rusijos tiltas, kurį atidarė pats prezidentas Vladimiras Putinas – yra pagrindinis tikslas, kuriuo siekiama sutrikdyti ir nutraukti šios šalies pajėgų aprūpinimo maršrutą neteisėtai aneksuotame pusiasalyje ir okupuotose pietinio fronto teritorijose.
Dėl prieš aušrą įvykdytos atakos dalis tilto tapo nepravažiuojama ir neveiks iki rugsėjo.
Dronų kūrėjas, stebėdamas, kaip jo sumanytas aparatas šniokščia vandenį, sako, kad šie dronai yra visiškai ukrainietiška produkcija: „Jie suprojektuoti, nubraižyti ir išbandyti čia. Tai – mūsų pačių gamybos korpusai, elektronika ir programinė įranga. Daugiau nei 50 proc. įrangos gamybos vyksta čia, Ukrainoje."
Anot CNN, rusai dar turi prisitaikyti prie naujausių Ukrainos pajėgumų. „Jiems labai sunku pataikyti į tokį mažą droną, labai sunku jį rasti, – sako kūrėjas. – Šių dronų greitis dabar viršija visų Juodosios jūros regione esančių jūros laivų greitį.“
Jų įranga yra iš XX a., o mūsų – iš XXI a. Mus skiria 100 metų.
Greitis ir negebėjimas aptikti gali iš dalies paaiškinti, kaip tiltą užpuolę dronai tamsoje nepastebėti nukeliavo tokį atstumą.
Turėjo atitraukti laivus
Ukraina savo naująją įrangą taip pat nukreipė į Rusijos Juodosios jūros laivyną, kuris grėsmingai plaukiojo netoli pakrantės ir tapo daugelio žiaurių raketų atakų taikiniu.
Dar prieš naujausią išpuolį, per kurį buvo pažeista esminė Rusijos infrastruktūros dalis, rusus įspėjo kiti bandymai surengti išpuolius.
Pernai spalį jūrų dronais buvo atakuotas laivyno flagmanas „Admirolas Makarovas“, kuris buvo prisišvartavęs Sevastopolio uoste. Šaltiniai Ukrainos gynyboje CNN sakė, kad atakas vykdė Vidaus saugumo tarnyba (SBU).
Realių įrodymų apie laivui padarytą žalą taip ir nepateikta, vėliau jis vėl pasirodė be didesnių pažeidimų, tačiau faktas, kad ukrainiečiai sugebėjo patekti prie laivo per smūgio atstumą, sustiprina ukrainiečių sėkmės galimybes.
Įžūlus puolimas suteikė Kyjivo pajėgoms postūmį ir šiek tiek propagandos visuomenei. Juolab kad „Admirolas Makarovas“ buvo naujai paskirtas Juodosios jūros flagmanu, kai 2022 m. balandį ukrainiečių pajėgos garsiai nuskandino kreiserį „Moskva“.
Taip pat skaitykite: Meteorologinės karo mįslės: kokia audra pasiuntė kreiserį „Moskva“ į dugną?
„Ryklys“, ramiau valdydamas droną iš savo valdymo pulto, sako: „Šie dronai skirti laivams ir laivynui naikinti... tokie dalykai, kurie gana sėkmingai naudojami ir gąsdina rusus.“
Kūrėjas teigia, kad jų veikimas prieš Rusijos jūrų taikinius šiuos verčia atsitraukti toliau į Juodąją jūrą, todėl apsunkina raketų smūgius į Ukrainą gilumą. „300, 400, 600 km yra didelis atstumas, dėl kurio kai kurios operacijos tampa neįmanomos, o kitos – sudėtingesnės.“
Pasak jo, dėl to tokie miestai, kaip Odesa, tampa saugesni. Bet po smūgio tiltui miestas kelias dienas buvo intensyviai atakuojamas iš oro – bepiločiais lėktuvais ir sparnuotosiomis raketomis, paleistomis iš Rusijos Juodosios jūros laivyno.
Buvo smogta 25 UNESCO pasaulio paveldo objektams visame mieste. Rusija aiškino taikiusi į teritoriją, kur esą įsikūrę jūrų dronai.
Dronų galimybės ir sėkmė suteikė kūrėjui šiek tiek drąsos. Bet jis pridūrė: „Manau, kad praeis 5–10 ar daugiau metų, kol jie (rusai) galės veiksmingai kovoti su tokio tipo įranga. Jų įranga yra iš XX a., o mūsų – iš XXI a. Mus skiria 100 metų.“
