Generolas Clement'as Vandenborre'as, kuris vadovavo Belgijos karinės žvalgybos tarnybos (ADIV) kontržvalgybos departamentui, jau nebeįleidžiamas į darbo vietą, o nuo sausio pabaigos gyvena namų arešto sąlygomis.
Belgijos federaliniai prokurorai kaltina šį žvalgybininką perdavus slaptos informacijos vienai moteriai iš Serbijos, kuri greičiausiai yra Rusijos agentė.
C.Vandenborre'as taip pat kaltinamas slaptų dokumentų nelegaliu sunaikinimu.
C.Vandenborre'as, kuris įvairiose Belgijos kariuomenės struktūrose dirba jau 40 metų, neigia jam metamus kaltinimus. Tačiau jei paaiškėtų, kad jis iš tikrųjų dirbo Rusijai, šnipų skandalas būtų net didesni nei 2009 metais, kai Estija sulaikė Gynybos ministerijos pareigūną Hermaną Simmą.
ADIV kontržvalgybos departamente C.Vandenborre'as vadovavo 90 šnipų komandai. Visi šie žvalgybininkai turi saugoti Belgijos karines paslaptis.
Tačiau Briuselis yra ir ES institucijų bei NATO pagrindinė būstinė. Aišku, šių institucijų apsauga rūpinasi nei ADIV, o Belgijos civilinės žvalgybos tarnyba VSSE bei vidaus saugumo agentūros.
Vis dėlto rusų įsiskverbimas į ADIV keltų pavojų visų šių organizacijų saugumui. Estijos pavyzdys iškalbingas – H.Simmas prieš dešimtmetį savo šeimininkams Kremliuje perdavė 386 su ES ir NATO susijusius dokumentus. Daugelis jų buvo konfidencialūs ar slapti.
Briuselyje jau kuris laikas nerimaujama dėl saugumo grėsmių. ES išorės ryšių tarnyba vidiniame dokumente neseniai nurodė, kad mieste „dirba apie 250 Kinijos agentų ir maždaug 200 Rusijos šnipų“.
„Briuselis dabar jau aplenkė Vieną ir ten yra daugiau žvalgybininkų iš valstybių, nepriklausančių ES“, – dar pernai pastebėjo ir Austrijos vidaus žvalgybos tarnybos BVT vadovas Peteris Gridlingas.
Pastebimos ir platesnės bei viešesnės Rusijos pastangos plėsti įtaką Briuselyje. Pavyzdžiui, į vasario 27 dieną čia vyksiančią konferenciją buvo pakviestas buvęs „Rusijos geležinkelių“ vadovas Vladimiras Jakuninas, kuriam JAV taiko sankcijas.