63 metų A.Karis Estijos prezidentu oficialiai taps spalio 11 dieną. Jis nuo pat pradžių buvo laikomas kompromiso prezidentu, tačiau pats tvirtino, kad nebus patogus visiems. Taip pat kritikuos valdžią, kai tik to reikės.
„Manoma, kad prezidentas turi kovoti su vyriausybe ir parlamentu. Tačiau mano nuomonė kitokia. Vis dėlto negalvoju, kad esu „patogus asmuo“. To tikrai nesitikėkite“, – kalbėjo A.Karis.
Jis neneigia savo konservatyvių pažiūrų.
„Taip, be abejo, esu konservatyvių pažiūrų, nes tradicijos, kalba ir kultūra man yra labai svarbūs“, – tikino išrinktasis Estijos prezidentas.
Pasak A.Kariso, savo prezidentavimo metu jis pirmiausia žada daugiau dėmesio skirti švietimui, mokslui ir inovacijoms.
„Estija turi būti išsilavinusi ir protinga. Galbūt turėtume užsibrėžti tikslą tapti labiausiai išsilavinusių žmonių šalimi, t. y. ne tik patekti į tokių valstybių penketuką, tačiau užimti pirmąją vietą“, – įsitikinęs A.Karis.
Rusiją vertina atsargiai
Užsienio politika – viena svarbiausių sričių Estijos prezidentui. Buvo nuogąstavimų, kad šioje srityje A.Karis turi mažai patirties.
Tačiau pats jis tikino norįs tęsti K.Kaljulaid vykdytą politiką. Išrinktasis Estijos prezidentas sakė suprantantis, kad „šiandieniniame pasaulyje užsienio ir gynybos politika yra labai svarbi“.
Dar prieš rinkimus A.Karis neišvengė ir klausimų apie Estijos užsienio politiką Rusijos atžvilgiu. Jis pabrėžė, kad būtina diskutuoti, ar Talinas turėtų į Rusijos veiksmus reaguoti savarankiškai, ar kartu su kitomis šalimis, pirmiausia – Baltijos valstybėmis.
A.Karis: Susitikimui su V.Putinu pirmiausia turi būti svarbi priežastis, taip pat reikia numatyti to pasekmes.
Jis teigė, kad būtina išlaikyti Europos Sąjungos vienybę, nes „ES yra vieta, kur estai gali jaustis gerai, ir kitų alternatyvų tam nėra daug“.
A.Karis taip pat pridūrė, kad „yra dalykų, apie kuriuos reikia kalbėti su Maskva, o tai pirmiausia esą yra situacija Estijos ir Rusijos pasienyje“.
Jis taip pat neatmetė galimybės susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau pabrėžė, kad „tam pirmiausia turi būti svarbi priežastis, taip pat reikia numatyti tokio susitikimo pasekmes“.
„Tokiam susitikimui svarbu rimtai pasiruošti. Tačiau bet koks susitikimas turėtų būti pirmiausia aptartas parlamente bei su užsienio reikalų ministru“, – kalbėjo A.Karis.
Ekspertas: pokyčių galima tikėtis
Tartu universiteto asocijuotas profesorius Stefano Braghiroli 15min teigė, kad nors A.Karis žada tęsti savo pirmtakės K.Kaljulaid politiką, užsienio politikoje jis gali laikytis pragmatiškesnės pozicijos.
„Jie panašūs tuo, kad abu nėra politikos profesionalai. K.Kaljulaid prieš užimdama Estijos prezidento postą, taip pat nebuvo politikė. Tai reiškia, kad kaip A.Kario pirmtakei, taip ir jam teks išmokti būti prezidentu“, – sakė S.Braghiroli.
Jis teigia, kad K.Kaljulaid politikos tęstinumo tikrai galima tikėtis.
„Pirmiausia tai susiję su užsienio politika. Transatlantinė Estijos kryptis yra esminė ir nepajudinama. Bus išlaikomas stiprus ryšys su NATO šalimis, Europos Sąjunga bei didžiosiomis šalimis partnerėmis, tokiomis kaip Jungtinė Karalystė, taip pat tęsiamas bendradarbiavimas su Baltijos šalimis.
Taip pat sutampa jųdviejų požiūris į vidaus politiką. Tiek K.Kaljulaid, tiek ir A.Karis Estiją mato kaip moderniųjų technologijų, mokslo šalį“, – panašumus vardijo ekspertas.
Tačiau nors pats A.Karis pabrėžė, kad Estija nemato alternatyvos narystei ES, S.Braghiroli mano, kad Talino santykiai su Briuseliu gali tapti pragmatiškesni.
„Be abejo, A.Karis nekelia klausimo dėl Estijos narystės ES, nes Bendrija mūsų šaliai duoda labai daug. Tačiau manau, kad A.Karis norės, jog Estijos balsas skambėtų garsiau, jei kurie nors ES veiksmai nesutaps su Estijos nacionaliniais interesais. Tai gali liesti migrantų krizę ar finansų paskirstymą“, – teigė K.Kaljulaid.
Kalbėdamas apie Estijos santykius su Rusija, ekspertas mano, kad Talino politika neturėtų stipriai pasikeisti.
„Visoms Baltijos šalims Rusija šį tą reiškia ir tai nesikeičia išrinkus kitą prezidentą. Manau, kad A.Karis Rusiją ir toliau vertins kaip iššūkį. Sakau iššūkį, ne grėsmę, todėl, kad galbūt A.Karis bandys sukurti pragmatinius santykius su Rusija. Iš esmės K.Kaljulaid bandė daryti tą patį.
Tačiau tai nereiškia, kad naujasis mūsų prezidentas vyks į Maskvą susitikti su V.Putinu. Jis aiškiai pasakė, kad susitikimui su Putinu turi būti aiški priežastis ir aplinkybės. Iš esmės tai labai panašu į tai, ką pasakė JAV prezidentas Joe Bidenas prieš susitikimą su V.Putinu“, – teigė S.Braghiroli.
Pasak jo, Estija ilguoju laikotarpiu norėtų susikurti draugiškus santykius su Rusija, tačiau tam reikia daug laiko. Be to, nepaisant Talino noro palaikyti pragmatinius santykius su Maskva, pastaroji tokio susidomėjimo nedemonstruoja.
„Kremlius nepakeitė savo naratyvo ir toliau visas Baltijos šalis laiko problematiškomis. Todėl galima paprasčiausiai pasakyti, kad net jei ir nori kalbėtis, diskusija nėra galima, kai kalba tik viena pusė“, – tvirtino ekspertas.
