Nauji politikų korupcijos skandalai Azijoje leidžia manyti, jog įgyvendindama savo „Diržo ir kelio“ iniciatyvą (BRI) Kinija naudojasi korupcinėmis schemomis. Statyboms įvairiose šalyse išduodama daugybė oficialių leidimų, atliekamos galimybių studijos, įtraukiamos suinteresuotos pusės, vykdomos kitos procedūros.
Anot W.Doigo, valstybėse, kur veši korupcija, didelę dalį kliūčių galima apeiti papirkinėjimu ir pokalbiais už uždarų durų. Viena iš priežasčių, kodėl šiose šalyse apskritai reikalinga biurokratija, visų pirma yra noras pasipelnyti. Lengva suprasti, kodėl dalyvavimas korupcinėse schemose Kinijai gali atrodyti patrauklus.
Vis tik ne vien Kinija pasipelno iš korupcijos BRI projektuose. Dažnai šalių, kur vykdomi darbai, lyderiai šią iniciatyvą mato kaip galimybę įtvirtinti ir legitimizuoti savo korupciją.
Blogybių nemato
Daugelyje šalių, kurios naudojasi Kinijos BRI investicijomis, korupcijos lygis itin aukštas. Statistikos duomenimis, dauguma jų patenka tarp labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje. Šių valstybių teisėkūros mechanizmai neskaidrūs, jose nėra atskaitomybės, žiniasklaidos organizacijos nėra nepriklausomos, o į autoritarizmą linkusi valdžia netoleruoja jokios kritikos.
Tokių šalių politikams BRI siūlo galimybę plėtoti korupcinius ryšius. Iniciatyva suteikia galimybę norima linkme lengvai nutekinti grynųjų injekcijas, įspūdingą infrastruktūrą panaudoti dėmesio atitraukimui, projektai leidžia mėgautis šiltais santykiais su viena galingiausių pasaulio valstybių.
Tačiau, kaip teigiama „Foreign Policy“ publikacijoje, korumpuotų šalių vadovai yra praktiškai garantuoti, kad kol pradėtas statybų projektas nesibaigs, dosnus geradarys pro pirštus žiūrės į visas negeroves.
Tai dabar ir vyksta Malaizijoje, teigia Willas Doigas. Naujoji šalies vyriausybė išsiaiškino, kaip ji pati teigia, begalę ankstesnės administracijos nusižengimų sudarant sandorius su Kinija.
Pavyzdžiui, vienai Kinijos valstybės valdomai įmonei už du Malaizijoje vos pradėtus vykdyti vamzdynų projektus avansu sumokėta 2 mlrd. dolerių. Kitas BRI projektas – Malaizijos rytinės pakrantės geležinkelio jungtis – atsiėjo tiek daug, kad dabartinėms valdžios institucijoms kilo įtarimų, jog sąnaudos buvo išpūstos dirbtinai. Kol naujoji administracija aiškinasi aplinkybes, visi minėti projektai laikinai sustabdyti.
Manoma, kad įgyvendinant šiuos projektus generuotas perteklines lėšas buvusio premjero Najibo Razako administracija galėjo panaudoti „1MBD“ investicinio fondo skoloms padengti. Kol dosni Kinija dėjosi apie nešvarius sandorius nieko nenumananti, Malaizijos rinkėjai savo ministrą pirmininką prirėmė prie sienos. Deja, tokią galimybę rinkėjai turi ne visur.
Projektai remia režimus
Kinijos investicijos į naftos ir dujų turtingą Vidurinę Aziją leido regiono autokratiniams režimams suklestėti. Geriausias pavyzdys – Kazachstanas. „Transparency International“ 2017 m. korupcijos suvokimo indekse Kazachstanas užima trečią vietą nuo galo tarp 180 šalių.
BRI projektai kazachų vyriausybę ne tik finansavo, bet ir padėjo valdžios elitui įgyti milžinišką populiarumą, kazachų akimis, nauja prašmatni infrastruktūra yra pažangos ženklas. Tai svarbu šalį valdantiems žmonėms, nes Kazachstano ekonomika smarkiai priklauso nuo naftos kainų ir Rusijos ekonomikos svyravimų.
Kinijai užtenka ir savų korupcijos skandalų, teigia W.Doigas. Kai kurie šalies infrastruktūros stebuklai buvo įgyvendinti ne itin skaidriomis priemonėmis. Prezidento Xi Jinpingo antikorupciniai valymai dalį išteklių užšaldė viduje.
Bet Pekino požiūris į užsienyje kinų vykdomus projektus yra kitoks: čia visos priemonės pateisinamos. Išsamioje BRI principų deklaracijoje jokių pastangų atgrasyti nuo korupcijos nėra. Remiantis „Transparency International“ ataskaita, Kinijoje nė vienai bendrovei, piliečiui ar gyventojui nebuvo pateikti kaltinimai korupcine veikla užsienyje, rašoma „Foreign Policy“ publikacijoje.
Projektai veda į bankrotą
BRI atskleidė, kad Kinijos pareigūnai yra pratę namuose dirbti korupcinėje aplinkoje, tad užsienyje projektus vykdo neskaidriomis priemonėmis be sąžinės graužaties.
Kinai BRI ir daugeliui kitų pačioje Kinijoje vykdomų projektų taiko slidžią kultūrinę sąvoką „guanxi“, kuri reiškia abiem pusėms naudingus santykius, kurie padeda verslo sandoriams. Jei ne „guanxi“, Kinijoje įvykdyti kokį nors didelio masto projektą nuo pradžios iki galo būtų praktiškai neįgyvendinama užduotis.
Tokie santykiai yra palanki terpė plisti korupcijai, rašo W.Doigas „Foreign Policy“ publikacijoje. Dėl korupcijos Kinijos vyriausybė nebankrutuos, o štai mažesnes, skurdžiau gyvenančias šalis privesti prie bankroto slenksčio kinų korupcija gali.
Kai kurioms iš šių šalių BRI infrastruktūros projektas projektas yra didžiausias per visą jų istoriją. Kai tokius projektus imasi tvirtinti vietiniai lyderiai, kuriems labiau rūpi praturėti patiems, negu pagerinti padėtį šalyje, vietos gyventojus ilgainiui gali užgriūti skolų našta, kurią jiems vargiai pavyks atlaikyti.
Toks likimas gali ištikti Laosą. Kinijos iniciatyva Laosas šiuo metu tiesia geležinkelio liniją, sujungsiančią šalies šiaurinį pasienį su Tailandu. Tam Kinijos bankas Laosui suteikė didelę paskolą.
Šio 6 mlrd. dolerių vertės projekto ėmėsi buvęs šalies ministro pirmininko pavaduotojas Somsavatas Lengsavadas, laisvai kalbantis mandarinų kalba ir palaikantis artimus ryšius su Pekinu. Politikas pasistengė, kad projektas sklandžiai praeitų visas biurokratines procedūras, nors Tarptautinis valiutos fondas įspėjo, kad šalis gali nesugebėti padengti skolų.
Neaišku, kodėl minėtam politikui staiga taip parūpo geležinkeliai. Aišku tik tai, kad korupcija Laose klesti ir kyšininkavimo atvejai vykdant užsienio remiamus plėtros projektus tikrai dažni.
Gelbėti neskuba
Laosui derėtų pažvelgti į Šri Lanką, kur prezidentaujant Mahindai Rajapaksai kinai statė Hambantotos uostą. Kai 2015 m. M. Rajapaksas ruošėsi rinkimams, uosto statybai skirti pinigai nukeliavo į prezidento rinkimų kompanijos iždą, rašo W. Doigas.
Politikas rinkimus pralaimėjo, o uostas buvo toks nuostolingas, kad naujoji šalies vyriausybė buvo priversta jį perleisti Kinijai mainais į skolą.
Tokie sandoriai yra priminimas, kad Kinijai BRI projektai yra svarbūs ne tik kaip ekonomikos vystymo programa, bet ir kaip užsienio (kartais ir vidaus) politikos įgyvendinimo priemonė.
BRI projektai, kuriais Kinija siekia savo strateginių tikslų arba kuriuos inicijuoja partijos atstovai, siekdami pademonstruoti savo lojalumą prezidentui Xi Jinpingui, retai kada pasižymės ekonomine grąža.
Tekste minėti šalių lyderiai Kinijai yra parankūs, nes noriai imasi tvirtinti projektus, net kai jų vertė šaliai yra abejotina. Šiems politikams reikia Kinijos, ir iš jos ateinančių grynųjų pinigų injekcijų. Tačiau jei politikai įkliūna dėl korupcinių ryšių, kinai jų gelbėti neskuba.
