Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusijos pajėgoms apšaudžius Ukrainos Dnipro mieste esantį daugiabutį žuvo 19 žmonių, dar kelios dešimtys buvo sužeisti
- Turkija deklaravo pasirengimą spausti dėl „lokalių ugnies nutraukimų“ Ukrainoje ir įspėjo, kad nei Maskva, nei Kyjivas neturi karinių priemonių karui laimėti
- Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas sakė, kad jo šalis tieks Ukrainai sunkiuosius tankus „Challenger 2“ ir artilerijos sistemas
- Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusijos Federacija ruošiasi ilgam karui. Tai rodo priemonės, kuriomis siekiama pertvarkyti teroristinės šalies ekonomiką ir karinį-pramoninį kompleksą
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos terorą galima sustabdyti tik mūšio lauke; jis kalbėjo po to, kai per naują išpuolių bangą nukentėjo gyvenamasis namas ir energetikos infrastruktūra
Svarbiausias penktadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos generalinė prokuratūra įvardijo Rusijos padalinį, kuris paleido raketą į namą Dnipre
23:43
Ukrainos Generalinė prokuratūra pareiškė, kad raketą Ch-22, kuri šeštadienį pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį pastatą Dnipro mieste, galėjo paleisti tik vienas Rusijos dalinys – 52-asis gvardijos bombonešių aviacijos pulkas.
„Pirminiais duomenimis, buvo panaudota raketa Ch-22. Šio tipo raketos sukelia daugiausiai žmonių aukų, nes raketa yra labai netiksli ir turi didelį nuokrypį. Todėl tokių ginklų naudojimas prieš taikinius tankiai apgyvendintose vietovėse yra akivaizdus karo nusikaltimas. Šio tipo raketos buvo naudojamos Serhijivkoje ir Kremenčuke. Jį gali paleisti vienintelis Rusijos dalinys – 52-asis gvardijos bombonešių aviacijos pulkas“, – skelbia Generalinė prokuratūra savo „Telegram“ kanale.
Generalinė prokuratūra pabrėžė, kad aplink Rusijos raketos pataikymo vietą nebuvo jokių karinių taikinių.
Ukrainos gynybos ministerija: mūšis dėl Soledaro tęsiasi
23:28
Naujausiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, mūšiai su rusų okupantais Soledare, Donecko srityje, tęsiasi.
Tai savo „Facebook“ paskyroje pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Pasak jos, kai kurie žmonės bando pasinaudoti susidomėjimu šia situacija ir mėgina iš to užsidirbti populiarumo ar pinigų.
„Primenu, kad informacijos apie mūsų karių judėjimą, persikėlimą, buvimo vietą, pavyzdžiui, „ėmė kontroliuoti miestą, paliko miestą, yra tokioje ir tokioje miesto dalyje, pasitraukė iš tokios ir tokios dalies į tokią ir tokią kitą“ viešas paskelbimas yra nusikaltimas (Baudžiamojo kodekso 114-2 straipsnis), jei tokios informacijos viešai nepaskelbė Generalinis štabas, Gynybos ministerija ar kitos įgaliotos valstybės institucijos“, – priminė H.Maliar.
Ji pabrėžė, kad informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą paviešinimas yra naudingas priešui ir kenkia Ukrainos kariams.
Žuvusiųjų Dnipre skaičius pasiekė 30
22:58
Gelbėtojams ilgiau nei parą dirbant Dnipre, kur šeštadienį rusų paleista raketa sugriovė vieną daugiabučio namo laiptinę, rasta jau 30 žuvusių žmonių kūnų. Gelbėtojai jau daugiau nei parą ieško žmonių po griuvėsiais, sakė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.
„Po pietų iš griuvėsių buvo ištraukta 27 metų moteris. Ji gydoma intensyviosios terapijos skyriuje, nes yra stipriai peršalusi. Gydytojai kovoja dėl jos gyvybės. Iš viso iš po griuvėsių buvo išgelbėti 39 gyventojai. Daugiau kaip 40 kitų žmonių likimas nežinomas. Per priešo raketą žuvo 29 žmonės. 73 sužeisti, 30 iš jų – ligoninėje, 12 – sunkiai sužeisti“, – rašė jis.
Vakare V.Rezničenkos patarėja Natalija Babačenko informavo, kad jau žinoma apie 30 žuvusiųjų ir 75 sužeistuosius.
Tuo pat metu Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad gavo 44 pranešimus apie dingusius žmones. Iš jų rasta 11, o 33 žmonių likimas dar nežinomas.
Buvęs „Wagner“ būrio vadas pabėgo į Norvegiją ir nori duoti parodymus
20:57
Buvęs Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ būrio vadas Andrejus Medvedevas neteisėtai kirto Rusijos ir Norvegijos sieną ir pasiprašė prieglobsčio. Apie tai jis pats papasakojo interviu Rusijos žmogaus teisių projektui Gulagu.net.
Teigiama, kad sienos kirtimas įvyko ketvirtadienį, sausio 12 d., netoli Rusijos kalnakasių miestelio Nikelis Murmansko srityje. Pasak A.Medvedevo, jam kertant sieną, jį pastebėjo Rusijos pasieniečiai ir pradėjo šaudyti, bet nepataikė.
Atsidūręs Norvegijos teritorijoje, buvęs samdinys kreipėsi į vietos teisėsaugos institucijas ir paprašė politinio prieglobsčio. Dabar jis yra Norvegijos sostinėje Osle, kur buvo apgyvendintas imigracijos taisyklių pažeidėjų centre.
A.Medvedevas teigia esąs pasirengęs atskleisti viską, ką žino apie karo samdinių bendrovės „Wagner“ veiklą, įskaitant jos vadovą Jevgenijų Prigožiną.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovas paaiškino, kodėl Ukrainai bus perduota tankų „Challenger 2“
19:35
Užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pareiškė, kad „Challenger 2“ tankai ir kiti ginklai, kuriuos šiuo metu gauna Ukraina, yra priemonė „užbaigti darbą“ ir laimėti karą su Rusija. Šalies užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverley apie tai sakė laikraščiui „The Sun“.
„Jei mūsų draugai ateityje nuspręs pradėti taikos derybas, norime, kad jie turėtų kuo geresnes sąlygas pasiekti ilgalaikį susitarimą“, – sakė J.Cleverly.
Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovas teigė, kad rusų moralė šiuo metu yra kritusi iki lūžio taško, todėl Vakarai turi paspartinti ginklų tiekimo Ukrainai klausimą.
„Savo drąsa ir atkaklumu mūsų draugai ukrainiečiai neabejotinai įrodė vieną dalyką. Jei jie turi įrankių, jie baigs darbą. Mūsų darbas – bendradarbiauti su Amerika ir kitais sąjungininkais, kad suteiktume jiems reikalingų priemonių“, – sakė jis.
Ministro teigimu, užsitęsęs karas nereikalingas niekam, išskyrus Vladimirą Putiną.
„Tik Putinas laimės, jei kraujo praliejimas ir naikinimas tęsis“, – pabrėžė J.Cleverly.
Sausio 11 d. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad jo šalis perduos Ukrainai vokiškų tankų „Leopard 2“ kuopą. Tai buvo pirmasis aiškus Vakarų pažadas perduoti vakarietiško tipo tankus.
Iškart po to pasigirdo gandų, kad Didžioji Britanija taip pat perduos Ukrainai nedidelį skaičių „Challenger 2“ tankų.
Po kelių dienų šią informaciją oficialiai patvirtino Didžiosios Britanijos valdžios institucijos. Ukraina, kaip planuojama, gaus britų tankų eskadroną.
J.Stoltenbergas: Ukraina greitu metu gali tikėtis daugiau sunkiosios ginkluotės
18:40 Atnaujinta 19:22
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį duodamas interviu Vokietijos žiniasklaidai teigė, kad Ukraina netrukus gali tikėtis daugiau sunkiosios ginkluotės tiekimo iš Vakarų valstybių.
„Neseniai duoti pažadai dėl sunkiosios karinės įrangos yra svarbūs ir tikiuosi, kad artimiausiu metu jų bus daugiau“, – teigė J.Stoltenbergas leidiniui „Handelsblatt“.
Šis J.Stoltenbergo pareiškimas pasigirdo prieš kitą savaitę įvyksiančias Ukrainos gynybos kontaktinės grupės tiesiogines derybas Ramšteino oro pajėgų bazėje.
Ukraina jau ilgą laiką prašo sunkesnės ginkluotės, įskaitant tankus, tačiau Vakarų šalys nedrįsta to daryti, nerimaudamos, kad neįsitrauktų į karą ar neišprovokuotų Rusijos.
„Esame lemiamajame karo etape“, – sakė J.Stoltenbergas.
„Todėl svarbu, kad Ukrainai suteiktume ginklų, kurių jai reikia pergalei“, – pridūrė jis.
Nuo invazijos pradžios ukrainiečiai vis labiau įgauna pagreitį mūšio lauke, o Vakarų valstybės nuolat plečia tiekiamų ginklų asortimentą.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos pažadėjo Ukrainai tiekti prancūziškus lengvuosius tankus AMX-10 RC, o taip pat planuoja atsiųsti apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 50 šarvuočių „Bradley“.
Be to, Vakarams vis labiau daromas spaudimas žengti dar toliau ir pritarti kovinių tankų tiekimui.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas šeštadienį davė pažadą suteikti Kyjivui 14 tankų „Challenger 2“.
JK tapo pirmąją Vakarų šalimi, tieksiančia sunkiuosius tankus, kurių laukia Ukraina.
J.Stoltenbergas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė didelę klaidą užpuldamas Ukrainą.
„Jis pervertino savo ginkluotųjų pajėgų jėgas. Matome jų klaidingus veiksmus, moralės stoką, vadovavimo problemas, prastą įrangą“, – pareiškė jis.
J.Stoltenbergas pridūrė, jog rusai „įrodė, kad yra pasirengę patirti didelį nuostolį, kad pasiektų savo tikslų“.
V.Zelenskis įvedė sankcijas 198 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams
17:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas 198 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams.
Pranešama, kad ribojamosios priemonės nustatytos 10 metų laikotarpiui.
Šis sprendimas paminėtas sausio 15 dienos Ukrainos prezidento dekrete Nr. 23/2023.
Dekretu įgyvendinamas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (UNSGT) sprendimas „dėl asmeninių specialių ekonominių ir kitų ribojamųjų priemonių (sankcijų) taikymo ir pakeitimų“.
Į sankcijų sąrašą buvo įtraukti 198 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai.
Tarp jų varžomosios priemonės pritaikytos Rusijos žurnalistei Dianai Pančenko, dirbusiai Kremliui artimo Ukrainos oligarcho Viktoro Medvedčiuko televizijos kanale.
Sankcijos taip pat taikomos Sovietų Sąjungos ir rusų kino režisieriui Andrejui Končalovskiui ir rusų dainininkui Jurijui Lozai, o taip pat Rusijos žurnalistui ir muzikos kritikui Sergejui Sosedovui bei Donbase sužeistam rusų reporteriui Semionui Pegovui.
Skelbiama, kad sankcijos taip pat bus pritaikytos ir keturiems Baltarusijos piliečiams, įskaitant Baltarusijos apžvalgininką Grigorijų Azarenoką.
Kaip pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, praėjusį mėnesį Ukrainos Aukščiausioji Rada rekomendavo UNSGT įvesti asmenines sankcijas keliems sportininkas iš Rusijos, Baltarusijos ir kelių valstybių, nes šie ne kartą viešai rėmė Rusijos ginkluotojų pajėgų agresiją prieš Ukrainą.
Tuomet į šį sąrašą buvo įtraukti 56 asmenys. Tarp jų – olimpinė čempionė Alina Kabajeva, boksininkas Nikolajus Valujevas, kuris rėmė Rusijos Krymo aneksiją. Taip pat į sąrašą pateko ukrainiečių futbolininkas Anatolijus Timoščukas, kuris nuo 2017-ųjų yra Sankt Peterburgo futbolo klubo „Zenit“ trenerio asistentas.
Be to, gruodį V.Zelenskis pareiškė, kad UNSGT pavedė vyriausybei pateikti Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą, draudžiantį religinėms organizacijoms, susijusioms su įtakos centrais Rusijoje, veikti Ukrainoje.
Chersone rusai apšaudė ligoninę
16:25
Rusų okupantai apšaudė ligoninę Chersone. Pastatui padaryta žala, praneša „Unian“.
Chersono srities karinės administracijos pirmininkas Jaroslavas Januševyčius „Telegram“ pranešė, kad okupantai ligoninei smogė po 15.00 val.
„Rusų okupantai ką tik apšaudė vieną iš Chersono miesto medicinos įstaigų. Pastatui padaryta žala“, – pranešė J.Januševyčius.
Srities karinės administracijos pirmininkas pridūrė, kad, laimei, dėl šio priešo išpuolio žmonės nenukentėjo.
Rusijos raketų ataka prieš daugiabutį Dnipre: žuvusiųjų skaičius dar išaugo
16:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl šeštadienį įvykdyto Rusijos raketos smūgio į gyvenamąjį namą Dnipro mieste jau žinomi 25 žuvę žmonės.
„Iki šiol išgelbėti 39 žmonės, tarp jų šeši vaikai. Žuvo 25 žmonės, iš jų 1 vaikas. Sužeisti 73 žmonės, įskaitant 13 vaikų. Ieškomi 43 žmonės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė valstybės vadovas.
Prezidentas pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, 72 butai buvo sunaikinti, o daugiau kaip 230 butų apgadinta.
Įvykio vietoje pastatytos keturios Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos palapinės ir dvi savanorių palapinės. Nukentėjusiesiems padeda psichologai.
„Paieškos ir gelbėjimo darbai bei pavojingų konstrukcinių elementų demontavimas tęsiasi. Visą parą. Mes ir toliau kovojame už kiekvieną gyvybę“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Prezidentas pareiškė užuojautą visiems aukų artimiesiems ir draugams.